Svajojimas yra įprasta žmonių patirtis. Tačiau mokslininkai vis dar siekia suprasti procesus, kas vyksta sapnuojant. Jie taip pat siekia suprasti, kaip svajojimas gali būti naudingas smegenims.

„NatureTrusted Source“ paskelbtame tyrime buvo nagrinėjamas pelių nervinis aktyvumas sapnavimo metu. Jis nustatė skirtingus neuroninius modelius ir hipokampo, smegenų srities, kuri padeda išlaikyti atmintį, aktyvavimą.

Išvados rodo, kad svajojimas gali padėti mokytis ir lavinti atmintį.

Tačiau norint suprasti tyrimo rezultatus ir klinikines pasekmes, reikia atlikti daugiau tyrimų.

Kas vyksta smegenyse svajojimo metu?

Smegenys yra sudėtingas organas, kuris kontroliuoja likusio kūno funkcionavimą. Jame yra daug neuronų, kurie perduoda signalus. Šie neuronų signalai leidžia žmonėms judėti, prisiminti ir mąstyti.

Skirtingos smegenų struktūros kontroliuoja skirtingas funkcijas, ir visos jos veikia kartu, kad padėtų užtikrinti tinkamą kūno funkcionavimą. Pavyzdžiui, hipokampas padeda formuoti ilgalaikius prisiminimus.

Svajonė reiškia, kas nutinka, kai smegenys vaizduoja tai, kas šiuo metu nevyksta. Jie gali atsirasti spontaniškai visą dieną.

Svajojimas gali pasiūlyti tam tikros naudos, pvz., padėti žmonėms planuoti galimus iššūkius ateityje. Dabartinio tyrimo tyrėjai norėjo daugiau suprasti, kas nutinka sapnuojant ir kokią naudą gali turėti ši smegenų veikla.

Dr. Cooperis toliau paaiškino, jog hipokampo atkūrimas lengviausiai stebimas miego metu, kai stiprūs elektrinio aktyvumo pliūpsniai hipokampe plinta visoje likusioje smegenų žievės dalyje. Pastaraisiais metais atkūrimas taip pat buvo stebimas ramaus pabudimo laikotarpiais. Šiuo tyrimu buvo siekiama toliau suprasti pabudimo reaktyvavimo dinamiką.

Svajonė gali palaikyti atminties konsolidavimą

Tyrėjai norėjo sutelkti dėmesį į smegenų veiklą svajonių laikotarpiais ir smegenų veiklos pokyčius, kurie atsiranda laikui bėgant. Šiame tyrime dalyvavo pelės ir pagrindinis dėmesys buvo skirtas pelėms parodyti du vaizdus ir tuščią ekraną.

Pelėms vaizdai buvo rodomi kelis kartus per dieną. Tada mokslininkai galėjo išmatuoti smegenų veiklą per šiuos laikotarpius, kad išsiaiškintų, kas vyksta.

Tyrimo autorius Dr. Mark L. Andermann iš Neurobiologijos katedros, Harvardo medicinos mokyklos, Bostonas, MA, pateikė šiek tiek informacijos apie tyrimo sąranką.

Kadangi negalima paklausti pelės, apie ką ji galvoja, iš esmės pasirinkta netiesioginė strategija, siekiant išsiaiškinti, ką pelės smegenys daro ramiais laikotarpiais, kai pelė žiūri į tuščią ekraną.

Strategija apėmė vieną iš dviejų nuotraukų rodymą pelei, likus minutę tarp kiekvienos nuotraukos, kur pelė tiesiog stebėjo tuščią pilką ekraną. Tuo pačiu metu buvo stebėti neuronų veiklos modeliiai regėjimo žievėje. Vienas iš svarbiausių pasiekimų buvo tai, kad buvo užfiksuota daug daugiau neuronų tuo pačiu metu, nei įprasta, maždaug 7000 neuronų vienu metu.

Tyrėjai galėjo stebėti pagrindinius nervinės veiklos reaktyvavimus svajonių laikotarpiais. Jie apibrėžė pakartotinį aktyvavimą kaip „veiklos modelius, panašius į tuos, kurie įvyko per pastarąją patirtį“.

Taigi, svajojant, pelių smegenys reagavo panašiai kaip tada, kai jos žiūrėjo į vaizdą. Tačiau tyrėjai nustatė skirtingus nervų veiklos modelius svajojimo laikotarpiais.

Jie nustatė, kad nervų veikla buvo panašesnė į tai, kaip ateityje atrodys pelių neuroninė veikla. Tyrėjai taip pat pastebėjo skirtingą hipokampo veiklą, vykstančią tuo pačiu metu.

Dr Andermann paaiškino, jog atnaujinimo modeliai ramaus pabudimo metu po kelių pirmųjų kartų, kai pelė pamato vaizdą, iš tikrųjų labiau atrodo kaip smegenų reakcija į tą patį vaizdą, kuris atrodys ateityje, pamačius nuotrauką dar 60 kartų. Kitaip tariant, šie neprisijungus suaktyvinimo modeliai iš tikrųjų numato būsimą plastiškumą, kaip smegenys reaguoja į paveikslėlį, ir taip pat numato, kaip smegenys palaipsniui išmoks atskirti dvi naujas nuotraukas kaip skirtingas. Šis atradimas paskatino mus spėlioti, kad reaktyvavimo modeliai atlieka tam tikrą smegenų plastiškumą ir mokymąsi, tarsi jie treniruotų smegenis pamatyti dvi nuotraukas skirtingai.

Rezultatai patvirtina mintį, kad svajojimas gali padėti atliekant tokius procesus kaip atminties konsolidavimas, kuris leidžia formuoti ilgalaikius prisiminimus ir asociatyvų mokymąsi.

Teorinis neurologas dr. Dimitris Pinotsis, Londono Sičio universiteto (Jungtinė Karalystė) docentas, nedalyvavęs tyrime, pakomentavo jo išvadas, pažymėdamas, kad tyrimas rodo, kad sapnavimas padeda mums paaštrinti mintis.

Tyrimas rodo, kad neuronai prisimena tai, kas jiems buvo parodyta, ir sutvirtina savo atsakymus į tai. Taigi mes nesame tik pasyvūs imtuvai, bet ir aktyviai formuojame būdą, kaip apdorojame informaciją iš pasaulio.

Ar išvados galioja žmonėms?

Pagrindinis šio tyrimo apribojimas yra tai, kad jame buvo naudojamos pelės, tačiau tai taip pat reiškia, kad yra daug galimybių atlikti būsimus šios srities tyrimus. Nors šis tyrimas galėjo pažvelgti į tūkstančių neuronų veiklą, jis negalėjo užfiksuoti visų komponentų, kas vyksta smegenyse.

Būsimi tyrimai gali patvirtinti išvadas ir ištirti, kaip jie gali būti taikomi žmonėms.

Kaip pažymėjo dr. Cooperis, „svarbu nepamiršti, kad tyrimas buvo atliktas su pelėmis, todėl tiesioginius palyginimus su žmonėmis reikia vertinti atsargiai“.

Tačiau žmonių smegenyse buvo pastebėti bendresni hipokampo reaktyvacijos mechanizmai, atveriantys duris būsimiems tyrimams. Be to, kalcio vaizdavimo trūkumas yra tas, kad vaizdo gavimo laikas dažnai yra lėtesnis nei kitų metodų. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinis aktyvavimas dažnai yra greitas įvykis, būsimame darbe turėtų būti bandoma pakartoti tyrimų rezultatus šiais metodais.

Nepaisant to, rezultatai rodo galimą svajonių naudą ir galimybes suprasti, kas vyksta žmonėms ir gyvūnams.

Dr. Andermannas pasakė, jog anksčiau dirbo su smegenų vaizdavimo metodais ir žmonių, ir gyvūnų modeliais, ir mano, kad geriausias būdas ateičiai yra stiprinti dialogą tarp žmones tiriančių neurologų ir gyvūnų modelius tyrinėjančių mokslininkų, taip pat psichologų ir psichiatrų , kad tyrimas judėtų pirmyn ir atgal, kad galiausiai padėtų suprasti, kas vyksta mūsų smegenyse, kai esame pabudę, bet nekreipiame dėmesio į išorinį pasaulį.

.