Kaip svarbu suprasti jėgas, kurias mes pažadiname veiksmui… Nereikėtų pradėti kažką daryti, jei nesuprantame, kokias jėgas aktyvuojame. Nes svarbiausia ir yra pati pradžia.
Būtent pačioje veiksmo pradžioje pažadinamos jėgos kažkokiam veiksmui, ir jei tų jėgų nesustabdysime – jos veiks ir vystysis toliau.
Kaip pavyzdį galime įsivaizduoti akmenį ant kalno skardžio, kurį mes galime pastūmėti žemyn – krisdamas jis sukels griūtį ar laviną, o tai gali pakenkti ir žmonėms, ir mums patiems. Taigi, nuo mūsų priklauso: pastumsime jį ar ne, tačiau jei pastumsime akmenį, neįmanoma bus jo sustabdyti… Tai liečia ir pozityvius veiksmus – svarbu pradėti, o toliau veiksmas įgauna pagreitį. Skiriasi tik pasekmės – priklausomai nuo to, ką aktyvuojame.
Iš tiesų tai paprasta – pažadinti veiksmui tam tikras jėgas arba įvykius, tačiau nėra taip paprasta, o kartais ir neįmanoma, juos toliau suvaldyti. Apie tai yra daug posakių: “Gera pradžia – pusė darbo“, “Ką pasėsi, tą ir pjausi“, “Geriausias mūšis – nepradėtas“, ir t.t.. Šį dėsnį gerai žino ir taiko tie, kas siekia manipuliuoti žmogaus sąmone.
Todėl prieš tai, kai mes ištariame žodį, parašome laišką ar pradedame kažkokį konkretų veiksmą, mes dar turime galimybę sustoti, tačiau jei pradėjome – tuomet veiksmas įgauna pagreitį, o mes tampame arba žiūrovais, arba dalyviais, arba – priklausomai nuo veiksmo pobūdžio, galime tapti ir aukomis.
Ir nesvarbu, koks tai veiksmas – materialus, ar tai mūsų mintys – šis dėsnis veikia vienodai. Tarkime, jei jaučiame, kad mus perpildo pyktis, mes galime jį sustabdyti, tuomet jis nepasklis, bet jei jo nestabdysime – pasekmės bus nesuvaldomos. Tas pats vyksta ir su kai kuriomis idėjomis – net jei jos primestos ar įdiegtos, jos mus užvaldo, o tuomet jas jau sunku užgesinti.
Todėl būkime atidūs – galvokime apie savo minčių ir veiksmų galimas pasekmes. Ir visada atminkime, kad tik iki veiksmų pradžios mes galime juos valdyti.
