Tradicinių vertybių tinklapis
Kiekviename iš mūsų yra sodas, kurį reikia nuolat prižiūrėti. Ravėti piktžoles, naikinti kenkėjus, tręšti dirvą, auginti gėles… Tai ir kūryba, ir darbas. Būna ypač sunku, jei sodu ilgai nesirūpinome, jį apleidome. Tuomet galime aptikti nepraeinamus brūzgynus, voratinklius, sunykusius augalus ir…
Išmokti pastebėti gėrį, šviesą, grožį. Išmokti matyti šį pasaulį širdimi. Pristabdyti informacinį srautą, pristabdyti minčių srautą savo galvoje ir tiesiog atkreipti dėmesį į tai, kas šalia. Staiga pastebėti gyvenimą aplink. Sustoti, atsikvėpti, pajusti, pabūti ir paleisti. Paleisti tai, kas nereikalinga,…
Tu gyveni nerimaudamas, nes tau atrodo, kad tau kažko trūksta. Tu nori surasti žmogų, kad mylėtum jį ir būtum laimingas. Bet iš tiesų vienintelis žmogus, kurio tau trūksta, tai tu. Ir kai tu atsiduri santykiuose, ten, kaip ir prieš tai,…
Ko tu bepanorėtum sau – duok tai kitam… Jei tu nori būti laimingas, padovanok laimę kitam.. Jei tu nori būti sėkmingas, padėk pasiekti sėkmę kitam. Jei tu nori gauti daugiau meilės savo gyvenime, padaryk taip, kad ir kitas turėtų jos…
Ką daryti? Kaip gyventi? Sau į šiuos klausimus aš seniai atsakiau. Reikia atmesti išankstinius nusistatymus, neieškoti visur savanaudiškų kėslų. Reikia matyti ir girdėti tai, kas yra, o ne tai, kas pasirodė. Nesukeisti prasmių. Nevadinti gilių jausmų patosu, nuvertinant kitų mintis.…
O gal pakalbėkime apie paprastą laimę? Apie seną nuotrauką ant sienos, kuri saugo praeities prisiminimus, apie pavasarinio vėjo kvapą, padvelkusį pro langą, apie gabalėlį apelsininio pyrago ant stalo ir apie saulės zuikučius, mirgančius ant medinės knygų lentynos. O dar apie…
Šaltinio vanduo trykšta iš versmės ir teka nesustodamas. Net tuomet, kai kažkas ketina užteršti šaltinį, mesdamas į jį šiukšles, vanduo ir toliau teka ir galiausiai išmeta tas šiukšles. Šaltinis visada išlieka švarus ir gyvas todėl, kad vanduo nesiliauja tekėti nei…
Būtent taip, su šauktuku, o ne su daugtaškiu gale – tai svarbu. Taigi: bus ir kitokios dienos! Sakau sau nuo tada, kai… Praėjo truputį daugiau nei dveji metai. Gyvenimas man tuomet atrodė (mano gyvenimas) nuobodus, prėskas, monotoniškas ir aš aiškiai…
Tavo požiūris į save niekada neturi priklausyti nuo kažkieno požiūrio į tave. Bet niekada nepamiršk, kad ir kažkieno požiūris į tave tiesiogiai priklauso nuo tavo požiūrio į save. Štai taip. Štai tokia likimo ironija. RUVI
Nuoširdūs artimi santykiai charakterizuojami kaip galimybė iškalbėti ir išreikšti visas savo asmenybės puses artimam žmogui be baimės būti atstumtam ir pasmerktam… Artimuose santykiuose baimė tiesiog blokuojama atsivėrusiu meilės jausmu ir vienybės pojūčiu su mylimu žmogumi. Palieka visiems mums sociumo skiepijamas…
Sąmonė subręsta tuomet, kai mes liaujamės skubėti. Jaunystėje viskas vyksta šurmulyje. Ir tik su amžiumi tu mokaisi lėtinti tempą, o ne spausti gyvenimo akceleratorių, išsunkiant iš jo visus syvus. Tu sustoji, ir tuomet įvyksta stebuklas. Kasdienybė – visi tie nereikalingi…
Kaip dažnai mes kalbame, kai vertėtų patylėti. Kaip dažnai mes pamokslaujame, kai vertėtų tiesiog pabūti šalia. Kaip dažnai mes daliname patarimus, kai vertėtų tiesiog mylėti. Kaip dažnai mes jaučiamės reikšmingesni už kitą, kai vertėtų tiesiog apkabinti. Kaip dažnai mes žiūrime…
Žmogus – tai mini-Visata. Jei pažvelgsime į kūno ląstelę, į sudėtingai ir išmintingai veikiantį vieningą organizmą, regeneracijos sistemas… Tai juk nerealiai galinga! O protas, kurio tyrinėjimams skiriami milijardai, tačiau iki šiol taip ir neatskleisti visi jo veiklos mechanizmai… Žmogaus gebėjimai,…
Neskubėkite. Jūs viską suspėsite! Neklausykite frazių apie tiksintį laikrodį. Nereaguokite į provokacijas, kad paskui bus per vėlu. Taip nėra. Viskam savo laikas. Ir jei jūs dabar kažko negalite pasiekti, tai reiškia, kad tiesiog tam laikas dar neatėjo. Jis laukia, kada…
Tu bėgi ir bėgi, keisdamas trajektoriją. Ir visada atsiranda naujos problemos, horizontas atveria vis naujus tikslus ir naujas aukštumas. Tu visą laiką leki, numušdamas kvėpavimą, įtempdamas ir išsekindamas raumenis. Prabėgomis čiumpi maistą, krenti, kai nėra jėgų, greitai atsigauni ir bėgi…
Pačios didžiausios, reikšmingiausios transformacijos, įskaitant gimimo ir atgimimo procesus, vyksta tamsoje. Sėkla auga po žeme, pavirsdama stipriu augalu. Drugelio lėliukė tampa nuostabiu drugeliu tamsiame kokone… Aušra užgimsta iš pačios tirščiausios tamsos. Žmogus, prieš išeidamas į naują gyvenimo etapą, į Šviesą,…
Kuo daugiau pasaulyje atšiaurumo ir neteisingumo, tuo daugiau norisi veikti priešingai. Būti atsvara. Daryti atvirkščiai. Ten, kur šalta, sušildyti. Ten, kur tamsu, įžiebti šviesą – arba bent jau išsklaidyti miglą kišeniniu žiebtuvėliu. Ten, kur skauda, papūsti į žaizdą, kaip vaikystėje…
Kartais per jėgą jau nesigauna. Viskas viduje priešinasi, protestuoja, pradeda lūžinėti. Tai reiškia, kad atėjo laikas pauzei. Laikas pasakyti: “ne dabar“. Šiek tiek vėliau. Laikas atsigauti. Laikas taisyti tai, kas sugedo. Reikia viską suvokti ir pergyventi. Reikia atsigulėti, persirgti ir…
Greiti laikai. Greita jausmų kaita. Nėra laiko pergyventi skausmą. Žmonės eina pas psichologus dažnai su vieninteliu tikslu – kad nedelsiant užgesintų skausmą. Kad greičiau liautųsi jausti – ir vėl bėgte į gyvenimą į darbus, į šeimą. Kaip robotai. Kad gyventų…
Sunkiausia skirtis su tais, kas buvo mums mūsų pačių liudininkais. Mūsų sudėtingo ir skausmingo augimo, mūsų ieškojimų, vilčių ir nuopolių. Mūsų sunkumų, kuriuos stengėmės įveikti ir įveikėme. Pokyčių, per kuriuos ėjome ir praėjome. Rezultatų, kuriuos mes pasiekėme. Su tais, kas…