Mums vertėtų išmokti jausti kitų žmonių nuotaiką. Nesvarbu, kas šalia tavęs – mylimas žmogus, mama, draugas, bendradarbis ar net atsitiktinis pakeleivis.
Niekada iš karto neliekite ant jo savo emocijų – džiaugsmas tai, liūdesys ar susierzinimas. Negalima štai taip, lyg niekur nieko, veržtis į kito žmogaus pasaulį.
Juk užeidami į šventovę, biblioteką ar teatrą, mes paprastai elgiamės santūriai, net kalbėti pradedame tyliau, kas tuo metu bevyktų mūsų viduje.
Kito žmogaus pasaulis – tai taip pat šventovė. Ir priimti ją reikia taip pat su derama pagarba…