Žmones myli tiesiog šiaip. Be jokių sąlygų.
Sąlygomis pagrįsta meilė – tai tada, kai yra sąlygos, reikalavimai tam, kurį „myli“. Tai apskritai ne meilė.
Dėl to taip dažnai žmonės myli vienas kitą ne dėl kažkokios priežasties, o nepaisant visko. Myli ir taškas. Kaip vaikas myli savo mamą. Kaip šuo myli savo šeimininką. Tiesiog šiaip. Iš visos širdies.
Dėl to, jei žmogus tave nuoširdžiai myli, vadinasi, jis myli bet ką – ir liūdną, ir vargšą, ir sergantį, piktą, negražų. Jis tiesiog myli.
Ir būtent todėl, jei žmogus tavęs nemyli, tai ir nepamils. Jokios, niekada. Nei gražios, nei turtingos, nei lieknos, nei malonios.
Pastangos išprašyti, išmaldauti – nepadės. Toks elgesys sukels tik atstūmimą, susierzinimą, pyktį. Arba norą pasinaudoti ir išmesti kaip padėvėtą daiktą.
Žmona gali būti tobula visais atžvilgiais, bet jeigu vyras jos nuoširdžiai, besąlygiškai nemyli, tai ir nepamils. Niekada. Jis paprasčiausiai kels vis naujas ir naujas sąlygas. Tačiau net ir jas įgyvendinus, jo širdyje niekas nepasikeis.
Vaikas gali būti mylintis, geras, sėkmingas, rūpestingas. Bet jis nebus besąlygiškai mylimas. Bet užtat gali būti beprotiškai mylimas kitas vaikas, nors jis nieko nepasiekė, girtuokliauja, turi blogą charakterį.
Tikra meilė neturi jokios priežasties.
Vyras gali mylėti savo žmoną, visiškai niekuo neišsiskiriančią ir paprastą, be ypatingų talentų – bet tvirtai ir visą gyvenimą. Tiesiog todėl, kad myli.
Jeigu tave myli – tau neteks tuo abejoti. Tu tai pajusi. Tau bus gera su žmogumi. Gerai, šilta ir jauku. Niekas tau nekels reikalavimų. Niekas tavęs netarkuos, nekaltins dėl visko pasaulyje.
Meilė arba yra, arba jos nėra. Visa kita – apgaulė. Butaforija. Žaidimas į tai, kas neegzistuoja.
Tas, kurį myli, tai tiksliai žino. Jis neabejoja. Jis tai mato ir jaučia. Ir nebereikia nieko rodyti ar įrodinėti.
O tas, kuris myli – visada myli būtent taip. Be priežasties. Jis tiesiog myli ir taškas. Jo jausmai nesikaitalioja.
O gyvenimas išbando ir tuos, kurie myli, ir tuos, kurie apsimetinėja. Mylintys lieka kartu. Nemylintys išsilaksto į skirtingas puses. Pakanka nedidelės audros, kad patikrintum, kas išsilakstys, o kas – ne.
