O juk taip išties labai dažnai nutinka santykiuose. Na, pavyzdžiui, vyras santykių pradžioje atvirai pasakė, kad neketina tuoktis, bent artimiausiu laiku. Tačiau jūs ignoruojate šitą informaciją, praleidžiate ją pro ausis ir toliau įtikinėjate vyrą, o visų pirma – pačią save, kad jis dar būtinai persigalvos ir privalo pasipiršti jau po mėnesio nuo pažinties.
O paskui moteris stebisi, kad nieko panašaus neįvyko. Bet juk vyras jums nemelavo, jis jums aiškiai išdėstė savo poziciją, tik jūs nusprendėte jo negirdėti ir rezultate pati save apgavote. Paskui dar vyras ir kaltas liko, jūsų nuomone.
Arba kitas pavyzdys. Vyras jums sako, kad pastaruoju metu pernelyg dažnai keliate balsą ir jam tai nepatinka arba kad jūs mažai skiriate jam dėmesio, nustojote pati save prižiūrėti, apsileidote, tapote ne tokia, kaip anksčiau.
Taip, galbūt jums labai nemalonu viso to klausytis ir labiau patiktų nieko panašaus negirdėti, bet jeigu jau vyras pasakė, tai tikrai ne dėl to, kad norėtų jus užgauti ar įskaudinti. Jis pasakė tik dėl to, kad jam tai išties svarbu ir tokiu būdu jam norisi kažkaip pagerinti santykius, pašalinti iš jų tuos dalykus, kurie, jo manymu, trukdo jums abiem būti laimingais drauge, kaip buvo anksčiau.
Vyras stengiasi būti sąžiningas ir kalba jums apie tai, kaip yra iš tikrųjų, bent jau apie tai, ką jis pats mato ir jaučia. O jūs paprasčiausiai nenorite jo klausytis ir girdėti, kadangi nemalonu ar paprasčiausiai nenaudinga to klausytis (pvz., „nenoriu tuoktis). Ir dėl to nusprendžiate, kad bus geriau visa tai „sėkmingai” ignoruoti ir pamiršti iki geresnių laikų.
Tačiau prieš užpykstant ir pradedant ignoruoti savo vyro žodžius, gal vis dėlto, prieš tai vertėtų susimąstyti? Nes paskui gali paaiškėti, kad jis nejuokavo ir pamatęs, kad visiškai nepaisote jo nuomonės, toliau elgiatės, kaip elgėtės, tartum nieko neįvyko, ir toliau, pavyzdžiui, rėkiate ant jo kaip tamsta mokytoja ant neišmanėlio vaiko, jis paprasčiausiai vieną dieną susikraus daiktus ir išeis.
Ir teisingai padarys. Kuriems galams likti santykiuose, kuriuose esi tuščia vieta, kur tavęs negirdi, visiškai negerbia, neįsiklauso į tavo nuomonę? Esu tikra, kad būdama jo vietoje, pasielgtumėte lygiai taip pat, jei tik turėtumėte bent lašelį savigarbos.
Jūsų vyras, savaime aišku, irgi ne idealas, niekas dėl to ir nesako. Bet jis bent jau viską tiesiai ir sąžiningai jums pasako, viską kaip yra ir ką jis galvoja. Ir jums pačiai spręsti, ką su ta informacija daryti – atsižvelgti ar ignoruoti, teisinantis mintimis, jog jis tiesiog juokauja ar kabinėjasi, kad viskas kaip nors savaime išsispręs. Štai ir išsisprendė…
Dėl to būtina girdėti vienas kitą. Neignoruokite to, ką kalba partneris, net jeigu iš pradžių tai bus nemalonu. Pradžiai išsiaiškinkite, kodėl jis jums tai sako, o jau paskui darykite tai, ką manote reikalinga daryti.
