Jei moteris turi vyrą ir domisi juo, jo jausmais bei troškimais, tai ji tikrai žino, tikrai jaučia, kad jam svarbiausia būti reikalingam, būti priimtam ir įvertintam.

Jei moteris nesuteikia vyrui šio jausmo, jei ji dominuoja, jei viską gali pati padaryti, demonstruoja, kad pati viską žino, kad uždirba pakankamai, tai vyras sumenkėja ir sumažėja šalia jos. Ir ne todėl, kad jis silpnas, o todėl, kad jį užaugino moteris, kad jis augo šalia motinos ir jautėsi vis brandesnis ir reikšmingesnis, kai ji jam pasakydavo: „Šaunuolis, kaip puikiai padarei!“

Ir jam tikrai reikia to „gerai padarei“, jam reikia „padėk, prašau“, jam reikia „ačiū, be tavęs nebūčiau sugebėjusi“ ir tada jis galės kalnus nuversti ir pasiekti aukščiausias viršūnes.

Kai kurie psichologai laikosi nuomonės, kad, norint pagerinti šeiminį gyvenimą, atgaivinti jausmus, visai nebūtina, kad pas psichologą ateitų abu partneriai. Užtenka, jei ateina viena moteris, nes šeima – kaip šokis. Jeigu ji išmoks taisyklingai atlikti žingsnelius, tai jis, jos mylimas partneris, išmoks šį šokį.

Žinoma, ne visus sudėtingus santykių atvejus gali pataisyti viena moteris, bet dažniausiai jai pavyksta pasiekti teigiamų poslinkių. Kai tik moteris pakeičia savo elgseną, kai tik ji pradeda būti dėmesingesnė savo vyrui, kai tik parodo jam, kad jai jo reikia ir yra jam dėkinga, tada nežinoma jėga pakylėja vyrą link jos. Tada jis skuba išbandyti save naujame vaidmenyje. Reikalingo, svarbaus, tvirto, rūpestingo, sumanaus žmogaus vaidmenyje.

Ir vyrui svarbu, kad jis būtų pagirtas, kad žinotų, jog jam sekasi, kad jam tinka šitas vaidmuo.

Girkite savo vyrą įvairiai. Pastebėkite svarbias smulkmenas, kartais net nereikšmingas, pastebėkite dalykus, kuriuos jis padarė gerai, prisiminkite ir senus gerus darbus ar malonias paslaugas. Ir nemanykite, kad tai gali būti nuobodu, banalu, nereikalinga, kad gali vyrui nusibosti.

Atminkite, kad geri žodžiai, pagyrimai ir pripažinimas niekada nenusibosta.