Žmonės būna kartu, kol to nori

Žmonės būna kartu, kol šito nori – būti kartu. Nei pareiga, nei garbės jausmas, nei moralė neprirakina vieno žmogaus prie kito. Kai žmogus nori išeiti, jis išeis ir iš namų, ir nuo vaikų, ir nuo mirštančio ligonio. Kol to nenori – lieka greta.

Kai žmogus nori būti greta, jam nesukliudys jokie tavo trūkumai. Kai žmogus nori išeiti, jokie tavo privalumai jo nesulaikys. Kad ir koks būtum negražus ir nepatrauklus žmogus, visada atsiras, kam patiksi. Kad ir koks būtum geras ir trokštamas, visada atsiras tasai, kuris tave atstums.

Jeigu tave atstūmė, tai dar nieko nereiškia. Tu netapai blogesnis ar mažesnis, nieko baisaus iš tikrųjų neįvyko. Tavo žmogus gyvena šiame pasaulyje ir jis tave priims.

Jeigu tave priėmė, kada nors jūs išsiskirsite – jei neišskirs gyvenimas, išskirs mirtis. Brangink tai, ką turi, nesigailėk, kad prarasi ir nebijok prarasti.

Džiaukis, kad yra žmogus, kuris tau šviečia. Šviesk pats: kuo daugiau šviesos, tuo mažiau baimės, kuo mažiau baimės, tuo mažiau tamsos sieloje. Lapelis, kuris nori sugrįžti pas savo medį, gali plaukti prieš srovę ir skristi prieš vėją. Tačiau medis nepriaugins jo prie ankstesnės šakos.

Kuo daugiau myli, kuo daugiau duodi meilės, tuo daugiau jos lieka. O jeigu dalindamas meilę jauti skausmą ir neapykantą, reiškia, davei žmogui į gražų popieriuką įvyniotų nuodų. Vargu ar verta reikalauti dėkingumo už tokią dovaną.

Paleisk. Leisk žmogui būti kuo nors kitu, ne vien tavo meilės veidrodžiu, juo labiau, kad būtent taip ir yra. Ištirpti mylimame žmoguje – retas talentas ir retas prakeikimas. Būk savimi, būk vertas, pamiršk baimę – tas žmogus vis tiek sugrįš. Bet ne šiandien.

Tikėk. Pasitikėk. Šildyk. Dėkok. Negalvok apie tai, kas gali atsitikti – o vien apie tai, kas yra čia ir dabar.

Išeik prieš tai, kol mirusi meilė ims dvokti puvėsiais. Ateik dar prieš tai, kada noras pavirsta apsėdimu.

Tai, kas nupirkta už pinigus, verta vien pinigų. Tai, kas išmaldauta, išverkta, atimta ar pavogta, kada nors atsirūgs šimteriopai. Tai, kas duota gera valia, iš širdies – neįkainuojama.

Kaip atpažinti savo žmogų? Viskas labai paprasta. Tu eisi į priekį ir susidursi su juo kelio viduryje. Jis nežinojo. Tu nekvietei. Jūs suradote vienas kitą. Ir kad ir kur būtumėte keliavę prieš tai, nuo šio momento jums – pakeliui.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *