Sunkumų pasitaiko kiekvieno žmogaus gyvenime. Būna, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jų susikaupia tiek daug, kad streso lygis viršija visas leistinas ribas, ir tada žmogus, prislėgtas daugybės problemų, užuot ėmęs ieškoti jų sprendimo, nutaria bėgti nuo jų.

Dėl streso… Iš baimės… Tarsi ieškodamas prieglobsčio, saugaus uosto, kur jis pagaliau pajaustų ramybę ir saugumą, žmogus puola kurti santykius.

Tarytum pasąmonės lygmenyje įsijungtų kažkokia programa, kurios dėka žmogus bando sugrįžti į tas sąlygas, kuriose jam buvo saugiausia ir ramiausia – kai jis „gyveno” mamos įsčiose ir su mama buvo viena visuma. Tarsi taip gera ir ramu gali būti tik su kuo nors susiliejus.

Ir tada jis pradeda desperatiškai ieškoti žmogaus, kuris galėtų tapti jam antra pusele…

Tačiau užuot gavęs komfortiškus santykius ir saugų prieglobstį, jis sutinka kitą žmogų, kuris turi savų bėdų, kuris, galbūt, irgi gelbstisi bėgimu nuo savo problemų.

Ir tada sunkumų abiejų gyvenime padaugėja, kadangi tarp dviejų žmonių įvyksta savotiškas rezonansas, dėl ko gyventi drauge bus nepakeliamai sunkiau.

Ir štai dabar, kai viltys sulaukti geresnio gyvenimo sudūžta į šipulius, žmogus tarsi gauna signalą – kol neužbaigei visų reikalų ankstesniame lygmenyje, neužkopsi į naują, įdomesnį ir geresnį. Ir pati geriausia išeitis tokioje situacijoje – visgi žengti žingsnį atgal ir užbaigti visus neužbaigtus reikalus saviugdos srityje.

Iškuopti visą susikaupusį negatyvą, sudėlioti viską į savo lentynas – išspręsti problemas, pažvelgti į akis savo baimėms, kartais galbūt ir savo bejėgiškumui, įgyti ir įtvirtinti tas savybes, kurios pravers užkopus į aukštesnį lygmenį.

Mūsų aprašomas santykių tipas visada baigiasi liūdnai, dėl to ir neverta bėgti slėptis nuo savęs į santykius. Vertą partnerį jūs būtinai surasite, tik nereikia skubėti. Viskas turi savo kainą ir tikslą.