Vaikų emocijos yra daug ryškesnės, nei suaugusių.
Todėl suaugusiajam į tokią problemą reikia žiūrėti supratingai. Šia tema negalima reaguoti sarkastiškai ar šaipytis.
Be to, tėvai neturėtų nuvertinti situacijos ir jos dramatizmo vaikui, kuris tokius jausmus gali patirti pirmą kartą gyvenime.
Negalima įkvėpti toksiško optimizmo ir sakyti, kad po valandos ar dienos situacija tikrai pasitaisys, o buvęs draugas po pamokų tikrai pakvies jį į žaidimų aikštelę. Taip galite tik dar labiau nuvilti savo berniuką ar mergaitę.
Galima pateikti panašių pavyzdžių iš savo gyvenimo. Tuo pačiu metu absoliučiai neleistina, kad pokalbyje būtų pykčio. Tokiu atveju leidžiama tik ironija, kuri gali sušvelninti situaciją.
Tai būtina dėl paprastos priežasties: kad vaikas suprastų, jog niekas nuo to neapsaugotas ir tai gali nutikti bet kam.
Mažajam reikėtų paaiškinti, kad draugo išdavystė nedaro pauzės gyvenime ir nieko blogo nebyloja apie patį vaiką.
Mamos ir tėčiai neturėtų peikti nepatikimo savo vaiko bičiulio ar drausti bendrauti. Tokiu atveju vaikas gali padaryti ne visai teisingas išvadas ir ne taip suprasti situaciją. Svarbu prisiminti, kad tai kol kas dar nesubrendęs žmogus.
