Pasaulis subjektyvus. Mes matome situaciją skirtingai ir tuose pačiuose žodžiuose galime įžvelgti skirtingas prasmes. Poros santykiuose tai dažnai sukelia nesusipratimus ir konfliktus. Mes kalbame, atrodytų, ta pačia kalba ir tikimės iš partnerio atitinkamo atsakymo, reakcijos, o tai, ką gauname realiai, mus glumina, įžeidžia, supykdo…
Ką daryti? Kaip elgtis ir gyventi su tuo?
Štai keletas rekomendacijų:
Dažniau naudokite „aš-signalą“ bendraudami. Kalbėkite apie save ir iš savo pusės. Pasidalinkite savo jausmais. Papasakokite, ką matote arba kokios mintys jums kyla tam tikrose situacijose.
Mokykitės klausytis. Tai iš esmės paprasta, bet kai kuriems labai sudėtinga taisyklė – „vienas kalba, kitas klauso, nepertraukdamas“. Kartais frazės ar pokalbio pradžia mums atrodo lemtinga. Atrodo, kad viskas jau aišku, tačiau pabaigoje gali būti svarbių detalių, kurios pakeis visą esmę. Ir jas svarbu išgirsti.
Jei kažkas jus sudomino, sutrikdė, neskubėkite daryti išvadų – patikslinkite, ką partneris nori pasakyti. Kai jis sako kažką svarbaus, paklauskite, ką tiksliai jis turi omenyje. Kad geriau suprastumėte ir orientuotumėtės pokalbyje, pakartokite reikšmingą frazę ar faktą savais žodžiais. Pavyzdžiui: „Tu atėjai ir pamatai mane su tavo telefonu, nusprendei, kad aš jį tikrinau, ir tai tave įsiutino…“.
Susitarkite dėl reikšmių. Raskite bendrą poros kalbą, kad ateityje geriau suprastumėte vienas kitą. Pavyzdžiui, apibrėžkite, ką jūsų porai reiškia „pasitikėjimas“, „neištikimybė“ ir pan.
Jei prieštaravimai ir nesusipratimai pasiekė kulminaciją ir nematote sprendimo, padarykite pauzę. Duokite sau ir partneriui laiko tiesiog pagyventi su šiais jausmais, atvėsti, o tada grįžkite prie pokalbio. Tuo pačiu prisiminkite, kad pauzė – tai tik pertrauka diskusijoje, o ne bėgimas nuo tolesnės diskusijos.
