Nepriklausomai nuo santykių trukmės, bet kuri pora anksčiau ar vėliau patiria tam tikrų konfliktų, susijusių su tarpusavio supratimu.

Moteris jaučia dėmesio ir švelnumo trūkumą, ji skundžiasi, kad jos partneris „visiškai ja nesidomi ir nepadeda“.

Vyrą erzina nuolatinės savo partnerės demonstratyvios nuoskaudos ir, norėdamas išvengti skandalo, jis užsidaro savyje.

Abiem trūksta jėgų žengti pirmą žingsnį ir išsakyti žodžiais, kas būtent jiems nepatinka. Dažnai abu partneriai prieina prie išvados, kad jų tiesiog nemyli.

Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros… Kodėl šis posakis tapo toks populiarus? Ar tikrai tarp mūsų egzistuoja toks kosminio masto skirtumas ir mums nepakeliamai sunku suprasti vienas kito jausmus?

Meilė – ne meilė

Taip, mes skirtingi. Vyro ir moters psichika, fiziologija skiriasi. Be abejo, nereikėtų kultivuoti emocinio lyčių priešingumo ir pateisinti isterijas, agresiją ir kitokį nepriimtiną elgesį iš abiejų pusių.

Tačiau būtina priimti faktą, kad vyrai ir moterys savo emocijas išreiškia skirtingai. Mes taip pat skirtingai reiškiame simpatiją, įsimylime ir mylime. Ir tai visiškai nereiškia „blogiau/geriau“, „daugiau/mažiau“.

Moteiška meilė – visaaprėpianti ir globojanti

Moterų meilėje sukoncentruota absoliučiai viskas. Čia ir motiniška meilė, pasireiškianti empatija ir rūpesčiu. Moterų meilė – tai didžiulis kantrumas, paguoda ir įkvėpimas. Moteriai būtina rodyti meilę savo veiksmais, jai reikalingi taktiliniai meilės išraiškos būdai: apkabinimai, rankos laikymas, prisilietimai – visa tai yra moteriški poreikiai.

Moteris nori girdėti meilės žodžius iš partnerio. Ir ne vieną kartą – partneris turi periodiškai išreikšti savo jausmus, tai yra meilės įrodymas moters akyse. Moteris teikia reikšmę datoms ir įvykiams, nes tradiciškumas yra santykių išteklius. Moteriškas gilus emocionalumas – mįslė vyrams. Gebėjimas išgyventi milijoną emocijų – tai neabejotinas moteriškas talentas.

Vyriška meilė – nuo žvilgsnio link pergalės

Kol moteris pažinties pradžioje bandė suvokti savo sudėtingas ir nuostabias emocijas, vyras užsibrėžė tikslą: man patinka ši moteris, aš padarysiu, kad ji taptų mano. Iš esmės tai yra pagrindinis dalykas, kurį reikia suprasti norint turėti laimingus santykius ateityje. Vyrai yra mažiau emocingi, bet tai nereiškia, kad jie nesugeba jausti.

Emocijų demonstravimą vyrai tapatina su silpnybe, o tai vyriškame pasaulyje yra nepriimtina. Vyras savo meilę rodo veiksmais – taip, tai tas pats žymusis „nudobti mamutą“. Vyras nesupranta, dėl ko jo moteris pyksta, kol ji jam aiškiai ir logiškai to nepasako. Tai nereiškia, kad jis jos nebemyli. Vyras neturi poreikio be sustojimo kalbėti apie savo jausmus. Jis gins ir saugos savo mylimąją veiksmais. Ir, žinoma, rodys aplinkiniams, kad šalia jo yra jo mylima moteris, ir nustatys griežtas ribas.

Ir taip, vyras nemato absoliučiai jokios svarbos datose. Jam tai tiesiog skaičiai, jie nėra kuo nors ypatingai svarbūs santykiams. Tai reiškia, kad ir įsiminti nėra kokio reikalo.

Ar reikia visa tai suprasti?

Kiekvienas iš mūsų yra patyręs momentą, kai norėjosi iki galo suprasti savo emocijas ir jausmus, viską sudėlioti į lentynėles. Svarbiausia išmokti išreikšti savo viduje išgyventas emocijas atsargiai ir „ekologiškai“. Priešingu atveju galite pakenkti sau ir partneriui. Išleisti garą – tai ne tik atsikratyti neigiamų emocijų, bet ir galima trauma artimam žmogui.

Harmoninga ir mylinti pora visas problemas gali išspręsti konstruktyvaus dialogo pagalba, nesumenkinant ir nepažeminant vienas kito.

Jei santykiuose egzistuoja kompromisas, abipusė pagarba, rūpestis – galbūt visai ne Marsas ir Venera viską lemia?

.