Vaikystėje mes su draugais buvome šventai įsitikinę, kad jei į švirkštą pateks oro burbuliukas, viskas bus baigta. Tokia nuomonė susiformavo ne dėl kokių nors narkomanų liūdnos patirties, o tiesiog stebint, kaip medikai uoliai „išstumia“ orą iš švirkšto.
O kiek iš tiesų pavojingas yra į veną patekęs oras?
Oro patekimas į kraują ir kraujo judėjimo į širdį ar smegenis užblokavimas medicinoje vadinamas oro embolija. Tačiau, laimei, burbuliuko tam nepakanka ir tai gali įvykti ne visais atvejais.
Jei į kraują pateks nedidelis oro kiekis, nieko neatsitiks. Daugiausia, kas gali įvykti – injekcijos vietoje atsiras sustandėjimas ir nedidelė mėlynė. Jeigu oro bus šiek tiek daugiau, garantuotas silpnumas, galvos svaigimas, audinių nutirpimas injekcijos vietoje ir netgi apsvaigimas. Jei įšvirkšto oro kiekis bus didesnis nei 200 ml, galimas kraujagyslių užsikimšimas ir, kaip pasekmė, organų kraujotakos sutrikimas.
Širdies embolija gali sukelti infarktą, o smegenų kraujagyslių embolija – insultą. Tačiau tai įmanoma tik įvedus oro į didelę kraujagyslę ir jau minėtą kiekį. Nedidelis kiekis smulkių burbuliukų tiesiog išsisklaidys patekęs į kraują.
Taip, iš tiesų prieš atliekant injekciją nebuvo sugalvota nieko geresnio, kaip lengvai pabeldus į švirkšto korpusą surinkti visą orą į oro kišenę ir pašalinti jį iš švirkšto. Sudėtingoje medicininėje įrangoje naudojami specialūs filtrai, kurie automatiškai pašalina orą.
