Prieš 6 metus mano draugas, su kuriuo turėjau labai artimus ir atvirus santykius, ištarė man frazę: „Liaukis prašinėti meilės. Tu meilikauji su vyrais, o galvoji, kad tai jie su tavimi meilikauja”. Kaip pirštu į akį!

Man šis suvokimas apvertė viską aukštyn kojomis. Iš naujo visai nauju kampu pamačiau savo poelgius ir sprendimus, supratau daugelio nesėkmių priežastis. O šiandien ši tema mano gyvenime turi jau visai kitą statusą – tai konkreti tema darbe su klientais, vyrais ir moterimis.

Kaip gi šis kaulijimas gali pasireikšti?

Mes siekiame padėti visiems iš eilės, visiškai neatsižvelgdami į save – begalei draugų, giminaičių ar partneriui, ir puikiai jaučiamės būtent dėl to, kad šitaip galime pasijausti svarbiais, reikalingais ir vertais padėkos. Tuo pat metu nukenčia mūsų pačių interesai, mes visiškai nemokame pasakyti „ne”.

Arba kitas variantas – patys inicijuojame bendravimą su konkrečiu žmogumi, o jis nerodo jokios iniciatyvos.

Arba vien patys inicijuojame „svarbius pokalbius” apie judviejų santykius.

Arba sukame galvą, kaip gi dar galima būtų nusipelnyti, patraukti, išlaikyti žmogaus dėmesį.

Atsisakėme asmeninio gyvenimo ir pasinėrėme į darbus, kad nusipelnytume viršininkų palankumo.

Arba, kaip buvo su manimi, savo kunkuliuojančia energija vežate viską pasaulyje – ir suartėjimą su žmogumi, ir tolimesnius santykius, o partneris arba teikiasi pripažinti jūsų pastangas, arba jas atmeta.

Ir štai čia pats laikas suvokti – tai ne jus myli, tai jūs patys save mylite per kitą žmogų. Galima palyginti su šuniuku, kuris ateina prie šeimininko ir bruka nosį jam į delnus: „paglostyk mane!” O delnas maloningai perbraukia kelis kartus per kailį.

Puiku mokėti prašyti partnerio – dėmesio, rūpestingumo, pagalbos ir t.t. Tai neatskiriamas artimų, pasitikėjimo kupinų santykių elementas. Puiku, kai moteris irgi parodo iniciatyvą santykiuose, tiek pradžioje, tiek ir vėliau. Arba inicijuoja seksą, kai turi noro, o nevaidina Sniego karalienės iš principo.

Padėti kitiems – apskritai viena iš svarbiausių vertybių dvasiškai išsivysčiusioje visuomenėje.

Tačiau čia svarbu laiku pastebėti iškraipymus, vienpusiškumą. Labai gali būti, kad jūs viso labo kaulijate sau meilės per visą tą beribę pagalbą, per gundymą ir seksą, nuolaidas, iniciatyvą ir t.t.

Kas čia blogo?

• Tokie santykiai gimdo begalę iliuzijų, o tai reiškia, kad ir vėlesnių nusivylimų;
• Šie metodai nepasotins jūsų meile, nesuteiks gilaus pasitenkinimo;
• Jūs galite nuklysti pernelyg toli nuo savęs – nuo savo vertybių ir poreikių;
• Ir labai dažnai visa tai baigiasi asmenybės krachu.

Nuo ko pradėti, kad pakeistumėme situaciją?

Pokyčiai jau prasidėjo, mes juk pagaliau atkreipėme dėmesį į šio straipsnio pavadinimą ir perskaitėme tekstą iki šios vietos. Reiškia, jau galime susigaudyti, kokioje situacijoje atsidūrėme konkrečiai mes.

Jeigu pastebėjome iškraipymus santykiuose, laikas pradėti save stebėti atidžiau ir dažniau užduoti sau klausimą „Kokiu tikslu aš visa tai darau?”

Toliau – jūsų pačių reikalas: palikti viską, kaip yra, tačiau dabar jau sąmoningai prisiimti atsakomybę už savo sprendimą ir jo pasekmes. Arba surizikuoti ir atsisakyti šito „greito maisto” meilės sferoje ir, galbūt, kažkiek laiko pabadauti gydomaisiais tikslais, apsivalyti nuo šlakų ir toksinų, išmokti labiau save vertinti ir nesidarbuoti santykiuose ir už save ir už tą žmogų. Ir paragauti kur kas skanesnių ir kokybiškesnių tikrosios, neiškaulytos meilės patiekalų.

Asmeniškai man visa ta anksčiau kaulyta meilė šiuo metu kelia pasidygėjimą. Ir tai puiku. Gauta patirtis padovanojo man atidumą, jautrumą, išrankumą ir savigarbą. Išbadėjus galima daug ko privalgyti, klaidas daryti nėra kvaila. Kvaila būna tada, kai žinai, jog tai klaida, bet ir toliau ją kartoji.

.