Akla meilė: kaip veikia abipusės traukos dėsnis

Kodėl kai kurie žmonės mus patraukia taip stipriai, kad ilgam tampa mūsų partneriais? Į šį klausimą atsako Tarptautinės analitinės psichologijos asociacijos narė, Jungo mokyklos psichoanalitikė Tatjana Rebeko.

Kaip galima būtų paaiškinti mūsų stiprų, nenugalimą potraukį kai kuriems žmonėms?

Pirmasis impulsas bet kokiems santykiams visada eina iš mūsų pasąmonės. Ji tarytum nuskenuoja, mums šito sąmoningai nesuvokiant, kitą žmogų. Jeigu nustato rezonansą su juo, tada įvyksta žaibiška atpažinimo reakcija: jis – mano žmogus! Tik vėliau mes bandome paaiškinti sau, kuo mus patraukė tas žmogus.

Ypatinga situacija – aistringas įsimylėjimas. Šiuo periodu mes būname visiškai užvaldyti nesąmoningo potraukio, išgyvename absoliučią pasąmonės būseną, kaip ją vadindavo didysis psichoanalitikas Carlas Gustavas Jungas. Todėl reikia pripažinti, kad mūsų sąveika su žmonėmis paklūsta tam tikriems psichologiniams dėsniams. O kai sprendimą priima pasąmonė, mes tampame nelaisvi savyje.

Kodėl iš daugybės žmonių išsirenkame būtent tą konkretų asmenį?

Paprastai tuo vieninteliu tampa tas, kuris geriau už kitus padeda mums susidoroti su kitomis užduotimis. Arba jis atveria tam tikras mūsų „aš“ ribas, kurios iki susitikimo su juo buvo nepaliestos. Arba bendraudami su tuo žmogumi mes galime sulaikyti pasąmonėje kažkokią mūsų suvokimo apie save dalį, kuri per daug baugina mus, kuri yra pernelyg skausminga.

Pavyzdžiui, moteris išaugo šeimoje, kur besąlygiškai turėjo paklusti tėvams, dabar jai sunku būti savarankiškai. Veikiausiai ji „pasirinks“ arba pasitikintį savimi, atkaklų vyrą, su kuriuo bendraudama mokysis būti ryžtingesnė ir griežtesnė, arba tokį pat švelnų ir neryžtingą kaip ji pati: tai padės jai atsikratyti jos nesavarankiškumo. Ir vienu, ir kitu atveju jos pasirinkimas nebus visiškai atsitiktinis: be abejonės, tie vyrai turės atitinkamų pasąmoninių kompleksų ir konfliktų, jų santykiai su tėvais gali būti panašūs.

Ar tik pasąmonė nulemia mūsų pasirinkimą?

Mes renkamės partnerį ir racionaliai (dažniausiai tai liečia meilės, o ne draugiškus santykius), tačiau pasąmonė ir šiuo atveju anksčiau ar vėliau pasireiškia. Pavyzdžiui, moteris, apsvarsčiusi visus „už“ ir „prieš“, nusprendžia, kad šitas žmogus bus jai idealus vyras, kad ji su juo galės realizuoti savo gyvenimo vizijas. Vestuvių išvakarėse ji gali netikėtai apsigalvoti, pasidavusi kažkokiam (nepaaiškinamam) impulsui. Vadinasi, paskutiniu momentu jos pasąmonė, protestuodama prieš tokią santuoką, ima viršų ir atveria kelią kito partnerio paieškoms.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *