Pažinojau vieną sutuoktinių porą, kurios vos neišskyrė tylėjimas. Iš pradžių šeimos gyvenimą paliko pokalbiai. Vyras ir žmona bendravo su kuo tik norite: su savo telefonais, kolegomis, draugais, televizoriumi, bet tik ne vienas su kitu. Paskui jų jau skęstantį santuokos laivą paliko šilti dėkingumo žodžiai, o jų vietą užėmė šalta ir abejinga tuštuma. Tuštumą pakeitė susierzinimas, o susierzinimą – abejingumas. Ir namuose pasidarė šalta, nejauku…
Ar žinote, kuo laimingos šeimos skiriasi nuo visų kitų? Laimingose šeimose kalbamasi. Apie gerą, apie blogą, apie liūdną, apie džiaugsmingą – apie viską, kas vyksta ar nevyksta. Nes niekas taip negriauna šeimos kaip tyla.
Pavyzdžiui, moteris nori, kad vyras jai būtų dėmesingesnis. Arba kad jiedu daugiau laiko praleistų kartu. Arba nueiti į kiną. Arba užsimano šokolado. Nori, bet tyli. Tyli ir kenčia. Kenčia ir laukia. Laukia, kol jis pats susiprotės. Bet jis jos noro neatspėja, nesusiprotėja ir dėl viso pikto irgi tyli. Nekalba apie tai, kad turi problemų darbe. Apie tai, kad negerai jaučiasi. Kad automobilis sugedo. Kad ilgisi tų dienų, kai jiedu linksmai šnekučiavosi apie nieką. Apie tai, kad jis liūdnas ir vienišas šioje širdį stingdančioje namų tyloje.
Psichologai teigia, kad kiekvienas žmogus turi individualią apimtį žodžių, kuriuos turi ištarti per dieną, savaitę, mėnesį ir metus. Priešingu atveju šie neišsakyti žodžiai įstrigs viduje ir pavirs į didžiulį neišsakytų žodžių ir minčių sniego kamuolį. O be šių neišsakytų žodžių bet kokie santykiai tampa gruoblėti, šalti ir akmeniniai. Kaip paminklas. O kam reikalingas santykių paminklas?
Pažinojau vieną sutuoktinių porą, kurios vos nenužudė tylėjimas. Tačiau prieš žengdami lemtingą žingsnį, jie netikėtai pasikalbėjo. Ne apie nuoskaudas ir blogį, o tiesiog šiaip pakalbėjo, apie iš esmės visiškai nereikšmingus dalykus. O po to – dar sykį. Ir dar. Ir dar. Ir šaltis išsisklaidė, paminklas sugriuvo. O po juo jiedu atrado kažką tokio šilto, gyvo, virpančio, pulsuojančio ir be galo tikro – kažką tokio, ką žmonės vadina meile.
Ar norite, kad jūsų namuose apsigyventų meilė? Kalbėkitės tarpusavyje. Kalbėkitės apie tai, kaip jums gera, bloga, koks jūs įskaudintas, kaip jums liūdna, džiaugsminga, nuobodu, linksma. Jeigu neplanuojate, kad vieną dieną neišsakyti žodžiai nenušluotų kaip lavina viso to, kas buvo tarp jūsų gero ir amžiams neužkirstų kelio į šeimos laimę ir į mylimą žmogų – kalbėkitės …
