Dažni šios dvi sąvokos siejamos tarpusavyje, nors iš tikrųjų nei viena, nei kita neegzistuoja iš principo. Dėl to norisi išsiaiškinti, kodėl gi vis dėlto esama lyg ir „netikusių” moterų ir kodėl „vyras visada kažką privalo”.

Pradėkime nuo to, kad daugybė moterų yra giliai įsitikinusios, jog „vyras privalo”. Ir toliau prasideda fantazijos šėlsmas, vardinant, ką būtent privalo: padaryti moterį laiminga, spręsti visas jos problemas, pastoviai dovanoti gėles ir užversti dovanomis, visada ir viskame rodyti iniciatyvą ir t.t. Jeigu vyras šito tau nedaro, tada gaunasi, kad tu kažkokia lyg ir netikusi moteris, jei negali jo motyvuoti ir įkvėpti.

O priežastis gali būti paprasta – vyras gali paprasčiausiai nenorėti atitikti kurio nors ar visų iš karto minėtų punktų. Ir tai jo teisė, jo pasirinkimas. Taip, jis gali visa tai daryti, o gali ir nedaryti. Visa tai vyksta savanoriškai, savo valia, o ne presuojant nuostatomis „vyras privalo”. Niekas niekam nieko neprivalo.

Tiesiog jam gali kilti nuoširdus noras kažką jūsų labui nuveikti. O gali ir nekilti. O jūs irgi – arba priimate tai, arba nepriimate. O ne pradedate rėžti pamokslus apie tai, kad „jei tu būtum tikras vyras, tai…” Patikėkite, tokios pretenzijos dar nė vieno vyro nepaskatino kažką nuveikti moters labui.

Ir tuo pat metu tai nereiškia, kad su jumis kažkas negerai, jeigu jis, pavyzdžiui, nedovanoja gėlių. Galbūt jis paprasčiausiai nemėgsta šito daryti ir čia jau jums pačiai spręsti – kiek jums tos gėlės svarbios, ar galėsite ramiai priimti jų trūkumą, ar ne.

Dėl to, norint kartą ir visiems laikams atsikratyti minčių, kad jūs kažkokia netikusi moteris ir kad vyrai jums amžinai kažką skolingi ir privalo, patarčiau tiesiog išmokti paprašyti. Tiesiai paprašyti dėmesio, jeigu jums jo negana, kokios nors pagalbos ar netgi gėlių ir dovanų. Paprašyti lengvai ir paprastai, o svarbiausia – be lūkesčių ir pretenzijų tais atvejais, jeigu jis vis dėlto nutars neatlikti savo „vyriškų pareigų”.

Kadangi atsakydamas į jūsų pretenzijas vyras greičiausiai pateiks jums savas – apie tai, kad ir jūs jam labai daug ką privalote kaip moteris, tai, kaip pačios suprantate, geruoju visa tai nesibaigs. Geriau išmokti prašyti to, kas jums išties svarbu – geraširdiškai, tarsi žaidžiant ir tuo pat metu neprarandant orumo. Prašyti reikia su pagarba vyrui, o ne iš gangsteriškos pozicijos: „Tu man skolingas ir privalai – susimokėk”.

O svarbiausia – atsikratykite, pagaliau, savo lūkesčių, jog viskas bus būtent taip, kaip jums pačiai norisi, nes vyras gali manyti visiškai kitaip. Dėl to tiesiog paprašykite, o toliau – kas bus, tas bus. Tuo pačiu pamatysite, kiek jam svarbūs jūsų prašymai bei poreikiai. Štai tada ir galėsite nuspręsti – tinka jis jums, ar ne.

Sėkmės.

.