„Aš pavargau būti stipria”, „Esu priversta viską spręsti pati, tempiu viską ant savo kupros…”, „O kas, jeigu ne aš?”, „Žinau, kad esu pernelyg griežta, agresyvi, reikli kitų atžvilgiu, tačiau kitaip nemoku”.
Stipri moteris – tai kontrolė. Noras kontroliuoti viską, kas vyksta aplinkui. Nes jeigu atleisi vadeles ir leisi sau plaukti pasroviui – bus nepakeliamai baisu. Baugins nežinomybė – kas toliau? Baugins mintys, kad gyvenimas priklauso ne vien nuo manęs vienos, o dar nuo kažko. O tai reiškia, kad neįmanoma visko numatyti, prognozuoti ir apskaičiuoti. Realybėje taip ir yra. Neįmanoma.
Stipri moteris – tai lūkesčiai. Kurie reguliariai nepasiteisina. Kadangi esama noro viską kontroliuoti. Tačiau galimybės to daryti nėra. Kadangi išties pasaulyje ne viskas priklauso nuo tavęs vienos. Kai mes kažko labai laukiame, o gaunasi visiškai kitaip – mes nusiviliame. Būdas išvengti nusivylimo – nieko nelaukti ir nesitikėti. O trokštant kontroliuoti savo ir ne tik savo gyvenimą, nieko sulaukti nesigaus.
Stipri moteris – tai priklausomybė. Stipri moteris bijo tapti priklausoma. O žmonės apskritai yra priklausomos būtybės, socialinės. Labai sunku, kai priklausomybė – ar tai persivalgymas, ar alkoholis, ar emocinė priklausomybė nuo kito žmogaus, mus nugali, tačiau ir visiškai nuo kitų nepriklausyti neįmanoma. Paradoksas čia tas, kad stipri moteris jau yra priklausoma nuo kitų. Juk visi įprato, kad ji stipri, kaip gi ji dabar gali visus apvilti? Kaip ji gali staiga imti ir leisti sau kokią nors silpnybę? Tai ir yra priklausomybė.
Stipri moteris – tai atsakingumas, tiksliau, jo nebuvimas. Geriausias būdas atsikratyti atsakomybės – pasakyti, kad aš už viską atsakingas. Prisiimti atsakomybę už kitus žmones – nedėkingas ir beprasmiškas darbas. Ir patempti tokios naštos nesigauna, ir ačiū už tai niekas nepasakys. Stipri moteris imasi atsakomybės už vyrą, vaikus, tėvus, bendradarbius, draugus. Ji visada viską pati. Ir tik pati už save ji nepasirengusi prisiimti atsakomybės. Už tai, kas su ja vyksta. „Aš pykstu, aš reikalauju, aš pavargau, bet nieko negaliu su tuo padaryti…”
Stipri moteris – tai pagalba. Stipri moteris nepratusi prašyti. Juk ji stipri, su viskuo susidoros. Ji elgiasi taip, kad niekam ir į galvą nešaus, jog jai reikalinga pagalba. O tuo pat metu – tai jos didžiausia svajonė. Tačiau kadangi aplinkiniai nesuvokia, ko būtent jai iš tikrųjų reikia – stipri moteris pyksta. Ir elgiasi dar griežčiau. Ir susiprotėti darosi dar sunkiau.
Stipri moteris – tai tobulumas. Prašyti pagalbos, reiškia pripažinti, kad pati negali susitvarkyti. Tačiau stipri moteris nori būti geriausia, tobuliausia. Ir dėl to yra nepaprastai reikli sau. Jai visada liks dar truputėlis jėgų, ji įpratusi pati tvarkytis. Ir dėl to ji labai reikli aplinkiniams, labai skausmingai ir liguistai reaguoja į aplinkinių žmonių netobulumą.
Stipri moteris – tai vienatvė. Ji nieko iš nieko nelaukia: „Nori padaryti gerai – daryk pati!” Ir niekuo nepasitiki. Kadangi baisu. Savo stiprume ji jaučiasi vieniša ir kenčia. O kaip apie tai pranešti aplinkiniams – nežino.
Stipri moteris – tai silpnumas. Kadangi susitvarkyti su savimi yra kur kas sudėtingiau, nei su kitais, o sprukti nuo atsakomybės už savo paties gyvenimą – tai ir yra silpnumas. Kad prisipažintum savo silpnumą, reikia daug drąsos ir jėgų. Prisipažinti, kad negaliu atsakyti už nieką, išskyrus save – labai stiprus poelgis. Jame slypi daug baimės ir skausmo. Baimės, kad artimi ir brangūs žmonės yra atskiros ir savarankiškos asmenybės, kurių neįmanoma kontroliuoti. Skausmo, kad esama situacijų, kuriose moteris bejėgė. Ir šios situacijos gali plėtotis šalia tavęs, jos gali sužeisti, ir nieko su tuo nepadarysi, kadangi tai vyksta ne su tavimi.
Stipri moteris – tai jėga ir stiprybė. Kadangi reikia labai daug jėgų, kad kariautum su pačia savimi. Stipri moteris neleidžia sau būti moteriška ir silpna. O kaip šito norisi! Drausti viską sau pačiai, pastoviai save stabdyti – labai sunkus, sekinantis darbas. Jai išties labai sunku. Palengvėjimas ateina tada, kai moteris susipažįsta pati su savimi, supranta savo poreikius ir troškimus, išmoksta save girdėti ir pasirinkti, kokia moterimi jai būti. Kai stipri moteris leidžia būti sau savimi, ji nustoja būti ta, kuri viską tempia ant savo kupros. Ir tampa išties realiai stipria, tame tarpe ir savo silpnumu.
