Ar reikia vaikams duoti kišenpinigių?

Originalas

Ilgai vyravo nuostata “pinigų vertę pajusi tik tada, kai pats užsidirbsi”. Tai reiškia, kad dauguma šiandieninių tėvų užaugo nežinodami patys kaip tvarkytis su pinigais. Šio meno mokytis iš tiesų teko tada, kai patys pradėjo uždirbti pinigus. Todėl kartais sunku “išlaikyti” didesnę pinigų sumą piniginėje, neaišku, kaip reikėtų optimaliausiai planuoti šeimos biudžetą. Duodami kišenpinigius savo vaikams, jau nuo mažens juos mokome vertinti pinigus. Tačiau kaip gi vaikai vertins pinigus, jeigu jie jų neuždirbo? Atsako psichologė Erika Beržinienė.

Pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kas tai yra “kišenpinigiai”. Visų pirma – tai vaikui teisėtai priklausanti šeimos gerbūvio dalis. Teisėtai, nes tai vienintelis kelias, kaip vaikas gali gauti pinigų – jis dar negali dirbti, o už tiesioginį ir sunkų jo darbą – mokyklą – jam niekas nemoka. Jei siekiate, kad šeimoje vyrautų pagarbūs santykiai, turite pasirūpinti tuo, kad kiekvienas šeimos narys jaustųsi pilnaverčiu.

Kišenpinigiai – tai ne pinigai, kurie duodami vaikui pavalgyti, jei jis kasdien moka už maitinimą. Tai papildoma suma, kurią vaikas gali naudoti kaip tinkamas. Jei duodate vaikui pinigų maitinimuisi, tačiau jis nevalgo mokyklos valgykloje, o pinigus praleidžia kitur – tai jo pasirinkimas, galite ieškoti būdų, kaip susitarti su vaiku, kad jis tinkamai maitintųsi. Tačiau negalima kišenpinigių prilyginti maisto pinigams, nes taip vaikas neturi pasirinkimo – jei jis nori ką nors nusipirkti sau, turi likti nevalgęs. Geriausia išeitis yra nustatyti tam tikrą sumą maisto poreikiams ir atskirą sumą kišenpinigiams.

Taigi, kišenpinigius vaikams duoti reikia. Kišenpinigių davimas turi būti tokia pat įprasta šeimos gyvenimo dalimi, kaip ir, tarkim, pusryčiai. Juk vaikas neuždirbo ir pusryčių, tačiau su malonumu jam juos ruošiate. Tad nereikia nei sureikšminti, nei kaip nors kitaip dramatizuoti pačio fakto. Kai nuspręsite, kad Jūsų vaikas nuo šiol gaus kišenpinigius, taip jam ir pasakykite. Ramiai ir paprastai. Taip pat priminkite, kad kišenpinigiai jam nuo šiol priklausys reguliariai ir jei Jūs netyčia pamiršite, jis turi pilną teisę Jums priminti.

Nuo kokio amžiaus vaikams reikia duoti kišenpinigių?

Tikrai neprivalote vaikui nuo pat gimimo kasdien ar kas savaitę duoti kišenpinigius. Paprastai kišenpinigius tėvai vaikams pradeda duoti tuomet, kai jie pradeda savarankiškai skaičiuoti, arba turi galimybę savarankiškai apsipirkti. Dažniausiai tai sutampa su mokyklos pradžia. Vaikas gali nemokėti sudėti didelių sumų ar nepilnai suvokti, kiek jam turi grąžinti grąžos. Jei jis galės apsipirkti iš savo kišenpinigių, jam tai bus gera paskata mokytis skaičiuoti. Ikimokyklinio amžiaus vaikai neretai nesupranta, kodėl kasininkė duoda grąžą, džiaugiasi gavę daugiau pinigų (monetų), nei patys davė kasininkei, todėl didelės naudos iš kišenpinigių dar tikrai nebus.

Kiek kišenpinigių duoti vaikams?

Jei dar tik pradedate duoti kišenpinigius, geriausiai juos duoti kartą savaitėje. Taip gavę savaitės pinigus, vaikai turi planuoti jų išleidimą taip, kad užtektų visai savaitei. Be to, tai didesnė suma, ir ją smagiau taupyti, kai norisi didesnio daikto. Kasdieniniai kišenpinigiai truputį mažiau skatina vaiką planuoti.

Kokią sumą reikia duoti vaikui, paprastai nusprendžia patys tėvai. Taip priklauso ir nuo bendro šeimos biudžeto. Jei kišenpinigius duosite kas savaitę, pinigų suma turi būti tokia, kad vaikas pasistengęs ją galėtų praleisti per pirmąją dieną. Tačiau ji neturi būti tokia maža, kad jis nieko negalėtų nusipirkti, jei pinigus padalintumėt į penkias dalis. Paprastai pradinukams tėvai duoda nuo 3 iki 7 litų. Vaikui augant, auga ir jo poreikiai, be to, jis perka kitus dalykus. Paaugliui dauguma tėvų savaitei duoda nuo 10-15 litų.

Ar tinka klausti, kur vaikas leidžia pinigus, patarti jam kaip taupyti?

Galima domėtis, kur vaikas leidžia pinigus, tačiau jokiu būdu negalima kritikuoti. Jei tik pradėsite duoti kišenpinigius, nenustebkite, vaikai prisipirks tokių beverčių dalykų, kokių Jūs niekada jiems nepirktumėte, arba praleis pinigus taip beprasmiškai, kad Jums “šiaušis plaukai”. Svarbu iš tiesų sutikti su tuo faktu, kad vaikai pinigus leidžia pagal savo išmanymą ir jiems dar bus proga pasimokyti. Patarinėti vaikams derėtų tik tuo atveju, jei jie patys prašo patarimo.

Gali būti, kad vaikas pinigus praleis pačią pirmąją dieną ir prašys daugiau. Svarbu išlikti ramiems ir priminti, kad sutartą dieną jis vėl gaus sutartą sumą. Taip vaikai mokysis ir planuoti, ir suprasti daiktų vertę. Rekomenduotina neduoti kišenpinigių skolon, kai vaikai nori didesnio daikto ar jau išleido savo pinigus. Kai galvojate apie kišenpinigius, dažniau prisiminkite savo atlyginimą. Jeigu jį išleidžiate per anksti, juk neprašote darbdavio išmokėti Jums ateinančio mėnesio atlyginimo. Beje, darbdavys turbūt niekada neklausia, kur Jūs leidžiate savo atlyginimą…

Ar tėvai perka vaikui tiek pat visko, kiek ir iki duodant kišenpinigių?

Paprastai šeima, pradėdama “kišenpinigių erą” susitaria, kokius nuo šiol dalykus vaikas pirksis pats. Paprastai tai – saldumynai, maži žaislai, žaidimai ir kitos smulkmenos. Svarbu vaikams pasakyti, kad visa, ką Jūs pirkote iki šiol – rūbus, didesnius pirkinius, bendrą maistą – ir toliau pirksite. Tačiau mažais niekeliais jis nuo šiol rūpinsis pats.

Pasitaupęs savo kišenpinigius vaikas galės nusipirkti ir didesnius pirkinius, jei Jūs atsisakysite tai jam pirkti. Tačiau to iš anksto aptarinėti nereikia. Tarkim, Jūsų vaikas šią savaitę jau buvo kino teatre ir vėl nori nueiti, tačiau Jūs manote, kad tai Jums per brangu. Tada pakanka pasakyti: “Daugiau pinigų kino teatro lankymui aš neesu numatęs, jei turi savo pinigų, gali juos panaudoti ir nusipirkti sau bilietą.”

Jeigu šeimoje keli skirtingo amžiaus vaikai, ar turėtų skirtis jiems duodamų kišenpinigių suma?

Jei vaikų amžiaus skirtumas nelabai didelis (iki trijų metų), pasistenkite kišenpinigius duoti tokius pačius. Kai amžiaus skirtumas didesnis, vaikų poreikiai labiau skirsis ir vyresniajam nepakaks pinigų, jei duosite tiek pat, kiek mažesniajam, o jei darysite priešingai – mažesniajam suma bus šiek tiek per didelė ir jis nepasimokys planuoti ir taupyti. Jei duodant skirtingo dydžio kišenpinigius jaunesnysis vaikas skųsis savo mažesniąja dalimi, sakykite, kad jis gaus tokią pačią sumą kaip brolis ar sesuo, kai jam bus tiek pat metų.

Jokiu būdu nesakykite, kad jis gauna mažesnę sumą, todėl, kad yra mažesnis (šie teiginiai panašiai skamba tik suaugusiems, vaikams jie kardinaliai skiriasi). Taip vaikui pasakysite, kokios yra gyvenimo taisyklės. Jei laikysitės ramiai ir kalbėsite švelniai, vaikas supras, kad taip yra ne dėl to, kad Jūs norėtumėt parodyti jo nepilnavertiškumą, ir kad Jūs jį mylite ne mažiau už brolį ar seserį.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *