Labai skaudu, kai vaikas negauna meilės. Kai nejaučia, kad yra svarbus, reikalingas ir reikšmingas. Tokie vaikai, užaugę, gyvena su skausmingu klausimu, kuris juos slegia kaip nepakeliama našta: „Kodėl mama manęs nemylėjo? Kas su manimi ne taip?“

Jis arba ji nėra savimi tikri, turi žemą savivertę, yra linkę į kopriklausomybę ir savęs griovimą.

Mamai vaikas buvo našta. Ji nežinojo, ką su juo daryti. Vaikas visą laiką prašė meilės, trukdė, reikalavo dėmesio. Ir nesuprato, kodėl mama tokia šalta. Klausinėjo – kodėl?

O mama tiesiog nesugeba mylėti. Mama sugalvojo pasiteisinimą: „Tu turi būti geras, kad tave mylėtų. Turi būti teisingas vaikas. Idealus!“

Ir štai vaikas iš visų jėgų stengiasi pradžiuginti mamą, daro viską, kad jai patiktų, nusipelnytų pagyrimų. Tada ji jį apkabina, pabučiuoja ir paglosto. Vaikas tiki, kad sugebės tapti tobulas. Ir stengiasi iš visų jėgų. Jei nepavyksta, vadinasi, jis nepakankamai stengėsi. Taip sakė mama. Ir niekas nepaaiškino mažajam, kad tobulumo gamtoje nebūna.

Kad ir koks puikus būtų vaikas, visada atsiras priežastis jam priekaištauti.

• kodėl dienoraštyje patenkinamas vertinimas, o ne pats aukščiausias?
• gavai aukščiausią? O kodėl neišnešei šiukšlių?

Vaikas neatitinka motinos reikalavimų. Ir dar labiau stengiasi įtikti.

Mama, kas su manimi ne taip? Kodėl tu manęs nemyli? Ką man padaryti, kad tu pagaliau mane pamiltum?

Tačiau problema glūdi ne jame, ne vaike. Mama paprasčiausiai nemoka mylėti. Ji nežino, kas tai yra – mylėti vaiką. Ir ji dėl to nekalt. Yra žmonių, kurie turi absoliučią klausą. O yra tokių, kurie visiškai negirdi. Yra žmonių, kurie gali atskirti 800 mėlynos spalvos atspalvių, o yra tokių, kurie mato aplinkui tik pilką.

Taip pat ir su meile. Ne kiekvienas žmogus gali mylėti. Ne kiekvieno širdis yra pilna šilumos. Jei mama nemylėjo, tai tik todėl, kad nesugeba nieko mylėti. Ji neturi šio jausmo, šių sugebėjimų. Kaip kai kurie žmonės neturi muzikinės klausos.

Ji mokėjo auklėti. Bet niekada nemokėjo mylėti. Ir nesugebės išmokti.

O vaikas užauga. Tampa, pavyzdžiui, mergina, kuri užmezga santykius. Ir išsigąsta, kai į ją nukrypsta tikra meilė. Ji verčiau pasirinks šaltą ir narcizišką partnerį, kuris ją žemins, įžeidinės, išduos. Šaltą ir reiklų, kaip motina.

Ir mergina darys viską, kad nusipelnytų meilės. Įsivaizduojate? Pasitarnauti už meilę. Meilė kaip atlygis už darbą.

Meilės neįmanoma nusipelnyti, užsidirbti, jos niekas nedalina kokiuose nors „meilės išdavimo punktuose”. Žmonės paprasčiausiai myli. Tie, kurie sugeba mylėti.

Moteris, kurią užaugino šalta motina, užaugusi įgyja pasyvią tarpusavio priklausomybės formą. Tarnauti, paklusti, kentėti…

Ji gyvena su kartėliu, įsitikinusi, kad su ja kažkas ne taip. Kenčia be meilės, gyvena su žmogumi, kuris taip pat nesugeba mylėti, kaip ir jos motina.

Norint ištrūkti iš šio užburto rato, reikia daug ką suprasti ir peržiūrėti savyje bei savo gyvenimo taisyklėse.

.