Aš daugiau taip negaliu! Suremontuokite mano vyrą!

Prašymas pakeisti kitą žmogų – vyrą (žmoną, vaiką, tėvą) – tai reikalavimas, kad psichologas imtų manipuliuoti artimu žmogumi.

-Aš daugiau taip negaliu! Jis, nepasitaręs su manimi, išskrido pailsėti! Ir nepasiėmė manęs! – skundžiasi klientė.

-Jis gaili man pinigų! Nenori pirkti naujų kailinių! O sau perkasi viską!

-Jis neskiria man pakankamai dėmesio! Valkiojasi po restoranus su draugais! (o gal ne vien su draugais!) O vaiku užsiimti turiu aš!

-Turime atskirus biudžetus, kiekvienas turime savo nekilnojamą turtą ir mašiną, jis nenori dalintis ir perrašyti namo mūsų dukrai! Jis pažadėjo namą sūnui iš pirmosios santuokos!

Pretenzijos liejasi kaip iš gausybės rago…

-Pasakykite jam, kad jis neteisus, ir su manimi taip negalima!

Mano klausimas, ko šiai klientei pačiai norėtųsi, pakibo ore… Tada paaiškinu, kad negaliu perdaryti jos vyro. Tai neįmanoma. Suprantu, kad ji nepatenkinta ir nori daugiau. Tačiau kaip to pasiekti?

Bet kuri moteris trokšta iš vyro dėmesio, dovanų, pagalbos kasdieniame gyvenime ir auginant vaikus. Bet ar padės čia pretenzijos? Kas svarbiausia – ne aiškūs ir konkretūs prašymai, o bendras nepasitenkinimas.

Kartais gali padėti patikrinti metodai, tokie kaip ultimatumai:

-Rinkis – arba aš, arba tavo draugai/draugės.

Tačiau tada teks išeiti. Galite išeiti vieną kartą. Na, du. Paskui metodas nustos „veikti”.

Ir ką gi daryti?

Būtina suvokti skirtumą tarp pretenzijos, prašymo ir pasiūlymo. Kuo skiriasi pasiūlymas nuo prašymo? Kas turi teisę reikalauti? Ar privalote pildyti prašymus?

Pretenzijos kitam žmogui grindžiamo mūsų klaidingu įsitikinimu, kad kitas asmuo PRIVALO būti toks, kokį mes jį norime matyti. O jis neprivalo. Jis apskritai gali daryti, ką nori, ir tai visiškai normalu.

Prašyme slypi lūkestis, kad kitas žmogus ką nors dėl mūsų padarys vienašališkai, vien dėl to, kad mes to norime. Tačiau galbūt to daryti nenori jis pats? Jis gali turėti savo nuomonę apie tai, kaip disponuoti savo ištekliais.

Veiksmingiausia išeitis iš tokių konfliktinių situacijų yra derybos ir abipusiai naudingų pasiūlymų formavimas.

Ką noriu gauti, kokiu laikotarpiu ir ką esu pasiruošusi duoti mainais.

Ir įsiklausykite į mylimo žmogaus nuomonę apie tai, kokius žingsnius jis pasiruošęs žengti jūsų linkui, ką yra pasirengęs duoti ir ką pats norėtų gauti mainais.

Tada tai bus konstruktyvios derybos, kuriomis siekiama apčiuopiamo ir pamatuojamo rezultato, o ne beprasmiški kivirčai su abipusėmis pretenzijomis ir nepasitenkinimu, ne tušti barniai, ne aiškinimasis, kas dėl ko kaltas.

Kur gali nuvesti tokios derybos?

O tai jau priklauso nuo noro susitarti! Kelias link didelio tikslo susideda iš daugybės mažų žingsnelių!

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *