Atleisti – tai atsisakyti bet kokios vilties turėti geresnę praeitį

Yra tokia puiki citata: „Jeigu tave staiga ėmė demonstratyviai ignoruoti, žinok, kad eini teisingu keliu”. Kai pakyli aukščiau savęs paties, artimiesiems kyla nenugalimas noras kažkaip susigrąžinti tavo dėmesį, dėl to jie gali užgauti, įskaudinti ir t.t. Tačiau globalinis atleidimas nepalieka jiems jokio šanso. Šanso kankinti tave ir save.

Paleisdamas situaciją, tu paleidi ir juos, suteiki jiems laisvę. Jei pradėsi aiškintis santykius, atleidimo formulė veikia dar universaliau. Paleistas, išlaisvintas buvęs partneris jau neturi jokios galios, jokios įtakos tavo atžvilgiu, jis nutolo tarsi nuvažiavęs traukinys. Ir kiek laiko jo nebus – sprendi tu pats, o ne jis.

Skausmingi momentai įveikti, dabar jie egzistuoja atskirai nuo tavęs. Taip bus lengviau visiems. O dabar pats laikas eiti toliau. Ten, kur atsivers naujo horizontai, prasidės naujos dienos. Kiek gi daug metų buvai įsikibęs į praeitį, laikeisi neteisingos linijos, kad pagaliau galėtum suprasti, kokia nuostabi laisvė.

Nereikia myluoti savo nuostabios praeities, renkant po trupinėlį nuoskaudas ir prisiminimus – tiek negatyvius, tiek pozityvius. Tai nieko neduos ir niekur nenuves. Reikia sukaupti drąsos apsigręžti 180-čia laipsnių. Nepradėti nekęsti praeities, o natūraliai žengti iš jos ateities linkui ir imti kurti sau naują gyvenimą.

O jei visgi apims liūdesiukas, prisimins kažkokie įvykiai, jausmai, žmonės, kils noras susigrąžinti buvusius santykius – sustok, giliai įkvėpk oro ir išklausyk save su šiluma ir rūpestingumu. Taip, viskas taip ir buvo. Negali viskas klostytis idealiai. Tačiau grįžti atgal tikrai neverta, tai bus tik dar viena trauma.

Keistas tai jausmas – troškimas pasikeisti, ištrūkti iš prisirišimų spąstų. Dar vakar net pagalvoti apie tai nedrįsai, o šiandien – nauja realybė, kuri jau tapo visiškai natūralia ir trokštama.

Žmogui reikalingas kitas žmogus, jo buvimas greta suteikia saugumo ir pilnatvės pojūtį. Tik atsiskyrėliai gyveno miškuose vieni ir šitaip tapdavo šventaisiais. Tačiau tu – paprastas, normalus žmogus. Dėl to pats sprendi, ką darysi rytoj. Kaip pasinaudosi savo resursais, svajonėmis, savimi. Tik pasistenk nepuoselėti vilčių, kad turėsi geresnę praeitį.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *