Bazinis santykių principas – nelipkite vienam kitam ant nuospaudų

Kartais esame tikri, kad mūsų santykiai puikūs. Mes nuoširdūs ir atviri. Bet staiga žmogus pradingsta nežinoma kryptimi, nustoja skambinti ir bendrauti. Kartais tai reiškia, kad mes jam netyčia „užlipome ant nuospaudos”. Galima išmokti atpažinti šias žmonių „nuospaudas”, kad išvengtumėte tokių situacijų.

Tikriausiai pastebėjote, kad skaudžiausiai mus sužeisti gali patys artimiausi žmonės. Taip yra dėl to, kad su jais kalbamės beveik apie viską, dėl ko galimybė skaudžiai sužeisti keleriopai išauga. Ir visgi galima išmokti išvengti tokių kritinių momentų. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingi žmonės turi skirtingas „vidinio skausmo zonas”.

Žmogus, patyręs dvasinę traumą, turi temą, kurios jis nenori liesti ir stengiasi apeiti visomis priemonėmis

Tai ir yra jo psichologinės traumos zona. Todėl jei žmogus nenori kalbėti apie kai kuriuos savo artimuosius, apie kokius nors įvykius ar tam tikrą savo gyvenimo laikotarpį, reikia stengtis vengti ir šių temų. Pavyzdžiui, žmonės, dalyvavę karo veiksmuose, atsidūrę ekologinės nelaimės zonoje ar patyrę smurtą, nekalbės apie tai taip, kaip kalba kiti, kurie tik kažkur perskaitė apie šiuos įvykius. Ir nereikia draskyti šios žaizdos, tam yra dvasininkai, psichologai ir psichoterapeutai.

Žmogui, turinčiam narcisizmo bruožų, pats baisiausias dalykas – jo darbų ar jo asmenybės nuvertinimas

Viešas pažeminimas ir patirtas gėdos jausmas labai skaudžiai žeidžia. Jei užkliudėte šio žmogaus savigarbą, galima drąsiai teigti, kad jis su jumis daugiau nebendraus.

Šie žmonės labai brangina savo reputaciją ir jiems nenusispjauti, kokį įspūdį jie daro žmonėms. Todėl neverta kėsintis į jų savimeilę.

Šizoidinių charakterio bruožų turintiems žmonėms, t.y. labai intelektualiems intravertams, pats svarbiausias dalykas yra tiesa

Geriausia su jais nesiginčyti ir nebandyti neigti faktų, kuriais jie yra tikri, ir juo labiau neneigti jų padarytų išvadų. Jie turi susidarę savo pasaulio vaizdą ir savo požiūrių sistemą. Tai yra jų lobis ir pasididžiavimas. Jeigu bandysite „išklibinti” šį vertingą paveikslą, prarasite šiuos žmones visiems laikams. Jokiu būdu negalima kaltinti jų kvailumu ir neprofesionalumu. Jie visada jaučia aistrą savo darbui, išmoksta daug naujų dalykų ir nuolat tobulina savo kvalifikaciją. Jei pradėsite kaltinti tokius fundamentalius dalykus, jie tiesiog palaikys jus idiotu ir išbrauks iš vertų dėmesio žmonių sąrašų.

Žmonėms su pažeistomis asmeninėmis ribomis, kurie visur ir visiems siūlo savo pagalbą ir gyvena gailėdami žmonių ir gyvūnų, blogiausia yra suprasti, kad jie nereikalingi

Iš tokių žmonių, ypatingai moterų, o ypač mamų, dažnai galima išgirsti: „Štai, stengiausi visų labui, plūkiausi, ir dabar jau niekam nereikalinga”. Nereikalingumo būsena įvaro tokius žmones į visišką aklavietę, jiems tai didžiulė tragedija.

Todėl jei jų pagalba šiuo metu išties nereikalinga (o jie mėgsta ją primesti), atsisakyti reikia labai atsargiai. Pavyzdžiui: „Mama, mums nereikia konservuotų agurkų. Geriau drauge prilipdykime koldūnų”. Ir tada jie pakankamai lengvai persijungia į kitus veiksmus, nekamuojami nereikalingumo jausmo.

Jei turite savų „nuospaudų”, būtų ne pro šalį pranešti, kad „šia tema nekalbėsite” arba „taip su jumis elgtis negalima”. Tai išsaugos santykius. Šiais sunkiais laikais turime stengtis rūpintis vieni kitais.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *