Iš tikrųjų egzistuoja tik viena nusivylimo žmonėmis priežastis – tai lūkestis, kad jie pasielgs taip, kaip jų vietoje pasielgtume mes. Arba dar blogiau: mes patys taip nepasielgtume, bet tikimės, kad kitas pasielgs taip, kaip norime mes ir kaip reikia mums. „Jis turėjo padaryti taip“ – populiariausias klaidingas įsitikinimas, kurio neišvengia praktiškai nė vienas ir kuris daro įtaką mūsų santykiams su aplinkiniais ir dažnai nulemia nusivylimą žmonėmis.
„Jis turėjo pasielgti taip“ – toks sprendimas gali būti taikomas ne tik atskiriems kitų žmonių poelgiams, bet ir apskritai visam „netinkamam“ jų gyvenimo būdui.
Štai keli pavyzdžiai, kaip žmonės dažniausiai svarsto ir vertina kitus:
Gerais pažymiais gimnaziją baigęs brolis neįstojo į universitetą – kvailys.
Klasės draugė atsisakė tekėti – nevykėlė.
Vyras nepalaikė beprotiškos idėjos – nykus tipas.
Kaimynas apsirengė ryškiais drabužiais – klounas.
Žmona pyksta, kad vyras namo grįžo įkaušęs, – žiežula.
Bendradarbė pasididino krūtis – beprotė.
Geriausias draugas išvažiavo atostogauti su kolegomis, o ne su mumis – išdavikas.
Visi tie žmonės yra normalūs ir veikiausiai net labai mieli, o jų sprendimai atitinka jų nuostatas. Šiuo atveju nenormalūs yra tie, kurie daro tokias smerkiančias kategoriškas išvadas.
Kodėl mes taip elgiamės?
Kodėl mes nusiviliame ir nesuprantame žmonių, jeigu jie pasielgia priešingai, nei mes tikėjomės, arba laikosi kitokios nuomonės nei mes? Paaiškinimas paprastas: mes siekiame kontroliuoti viską visose savo gyvenimo srityse. Savo nesugebėjimo visų sukontroliuoti suvokimas sukelia stiprų stresą.
Šiuo atžvilgiu ypač sunku būna mūsų artimiesiems. Juk juos mes labai gerai pažįstame ir iš jų laukiame, mūsų požiūriu, „adekvačių“ poelgių ir veiksmų. „Aš žinau, kad mano draugas palaikys mane, nes aš tai jį tikrai palaikyčiau“ – nusivylimas brangiu žmogumi būna didžiausias.
