„Savanoriškai–privalomi“ – mane visada erzino šis žodžių junginys.

Ką tai apskritai reiškia?

Per pastaruosius kelerius metus, dirbdamas su klientais, daug kartų mačiau, kaip ši frazė veikia vyrus ir moteris jų santykiuose.

Paimkime labai dažną, banalų pavyzdį: susipažino klube, tą pačią naktį nuvažiavo pas jį, o visą kitą dieną ji laukia iš jo žinutės ar skambučio. Ji jau suspėjo įtraukti jį į draugus internete, pati įsidraugino jo puslapiuose socialiniuose tinkluose, o iš jo – anei garselio.

Kaip gi taip? Kas čia darosi? Ji jaučiasi suglumusi, susierzinusi ir sunerimusi iš didžiosios S raidės!!!

Ir štai ji sėdi priešais mane ir pasakoja, kaip uoliai stengiasi išreikalauti iš vaikino pasiūlymą naujam susitikimui.

Štai šį dalyką aš ir vadinu „savanoriškai-privalomais” santykiais.

Po savaitės ji ateina į konsultaciją šypsodamasi ir pasakoja, kad jis visgi ją pakvietė vakarienei. Tai – mažytė jos pergalė. Kelias dienas trukusios jo telefono ir socialinių tinklų atakos atsipirko.

O maždaug po mėnesio jis netikėtai dingo iš visų jos radarų ekranų, nepaaiškinęs priežasčių ir pademonstravęs absoliutų „ignorą”. „Koks niekšas!” Juk ji per šią trumpą laiko atkarpą jau suplanavo visą jų bendrą ateitį iki pensinio amžiaus.

Ir klausimas, kurį ji man užduoda su ašaromis akyse sekančio susitikimo metu: kaip jis taip galėjo?

Dabar, aišku, atsiras pasipiktinusių moterėlių, kurios visiškai merginai pritars: „Visi jie tokie”. O kažkam adekvatesniam pasirodys, kad istorija absoliučiai logiška ir tokia baigtis buvo neišvengiama, iš anksto nuspėjama.

Žinau, kad šiuolaikinės moterys pasisako už aktyvumą ir iniciatyvą santykiuose su vyrais. Neturiu nieko prieš. Tik nereikia, mielos moterys, painioti sveiko, adekvataus aktyvumo, kur jis visiškai priimtinas, su įkyriu, kartais tiesiog įžūliu brovimusi į svetimą asmeninę teritoriją, kur jūsų šiaip jau niekas kol kas nekvietė.

Įjunkite šaltą protą ir atsakykite sau į klausimą: kai jums neskambina, kai neatsako į jūsų žinutes, kai nesiekia susitikti – ką tai galėtų reikšti?

Kaip skamba jūsų atsakymas?

„Jis turbūt drovisi” arba „Jis nepasitiki savimi”…

Jūs rimtai?!

Kaip santykių specialistas, remdamasis ne prielaidomis, o tiksliomis žiniomis, galiu tvirtai teigti, jog visi tie jūsų panašaus pobūdžio samprotavimai – melas. Jūs meluojate pačios sau.

Yra trys variantai, kai vyras labai norėjo susitikti, tačiau nepaskambino:

• Vyras mirė;
• Vyrą ištiko bėda, jis – komos būsenoje;
• Vyrą pagrobė piktadariai, prirakino antrankiais prie vamzdžio kokiame nors rūsyje ir atėmė telefoną.

Visais kitais atvejais, jeigu jis jumis susidomėjo – paskambins.

Net labiausiai nepasitikintis savimi, labiausiai užguitas vyriokas, visiškas skuduras, staiga pagyvėja ir pradeda rodyti bent jau šiokią tokią iniciatyvą, kai tik pajunta jam tinkamą moterį.

Tokia realybė.

Nei žmonos, nei vaikai, nei darbas nesustabdys vyro, jeigu pabus jo susidomėjimas ir geismas.

Ir, kaip rodo patirtis, savanoriškai-privalomu pagrindu sukurti santykiai beveik niekada nesibaigia geruoju.

Aš žinau, mano mielosios, kad daugelis jūsų laukia gražių, šiltų, romantiškų santykių. Tačiau pasistenkite šio visiškai natūralaus ir normalaus asmeninės laimės siekio nepaversti apsėdimu.

Geriau pamėginkite pasikelti savo savivertę ir išsaugokite, vis dėl to, bent šiokį tokį moteriško orumo jausmą.

Šiais dviem būdais jūs suformuosite bent jau vieną labai svarbų santykiuose faktorių – jus pradės gerbti.

.