Įdomu tai, kad daugelis iš mūsų yra girdėję, jog pirmiausia turime susidraugauti su savo partneriais, o geriausi santykiai gimsta iš draugystės, bet vis tiek, kai pradedame susitikinėti patys, pamirštame, kad reikia kurti draugystė, o ne romaną.
Yra keletas priežasčių, kodėl turėtume pradėti nuo draugystės.
Mus moko, kad meilė – tai toks neįtikėtinas ir magiškas jausmas. Ir mes visą gyvenimą stengiamės ją surasti, tik dažniausiai supainiojame meilę su kažkuo kitu.
Meilė kiekvienam iš mūsų skirtinga. Kartais susidaro įspūdis, kad visi kalbame skirtingomis kalbomis, šnekėdami apie širdies reikalus. Taigi gal tiesiog reikėtų susirasti žmogų, kuris kalba ta pačia meilės kalba kaip ir mes?
Jeigu pradedame santykius, stengdamiesi rasti meilę, o ne draugystę, mes pakertame patį santykių pagrindą.
Kalbant apie draugystę, svarbu pagalvoti, kokius principus joje nusistatome. Ar dedame tam pastangas, ar paleidžiame procesą plaukti pasroviui? Ar priimame draugus tokiais, kokie jie yra, ar apkalbame juos su kitais žmonėmis? Mūsų romantiški santykiai taps veidrodžiu ne tik mums, bet ir kitiems santykiams mūsų gyvenime.
Jei laukiame, kad draugas bus patikimas, nuoseklus, supratingas ir turintis humoro jausmą, tada šios savybės turėtų būti pirmiausia ir tame žmoguje, su kuriuo pradedame susitikinėti.
Taip pat turėtume nustoti nerimauti dėl to, ar galime ką nors įsimylėti, ir sutelkti dėmesį į tai, ar šis žmogus gali būti geras mūsų draugas.
Santykiai būna sėkmingi dėl vienos pagrindinės priežasties: poros žino, kaip reikia bendradarbiauti. Jie padeda vienas kitam būti stipriems, palaiko, padrąsina, įkvepia, supranta ir priima, rūpinasi vienas kitu – visa tai, ko laukiame iš draugystės, bet kažkodėl nustojome apie tai galvoti, kai prasideda romantiški santykiai.
Turime atsiminti, kad jei užmezgame stiprią, sveiką draugystę, joje visada gali užgimti meilė. Tačiau jei pirmiausia bandysime sukurti meilę, bus sunku tapti tikrais draugais.
Dažnai vienintelis skirtumas tarp draugystės ir romantikos yra seksas. O kartais pamirštame, kad mylimas žmogus gali būti ir geriausias draugas.
Gyvenimas ir taip sunkus, jei nesidaliname juo su žmogumi, su kuriuo negalime būti tikrais, su kuriuo negalime nuoširdžiai pasikalbėti.
Mes taip trokštame meilės, kad esame pasiruošę ją vytis, tačiau įsijautę į šias gaudynes, dažnai pamirštame, ką apskritai vejamės. Mes negalime kontroliuoti meilės: negalime priversti ką nors mus pamilti, kaip ir negalime priversti ką nors nustoti mus mylėti. Ir kas gi lieka iš meilės be draugystės?
Jei meilę vertintume taip pat, kaip draugystę, viskas būtų lengviau. Juk mes nesijaudiname, kai rašome draugui, nebijome, kad atrodysime jam įkyrūs. Juokaudami nesirenkame žodžių, bijodami, kad draugas mūsų nesupras. Tačiau kai pradedame susitikinėti, viskas kažkodėl pasikeičia.
Mes baisiai nerimaujame dėl to, kas vyksta santykiuose, nes bijome, kad jie gali nutrūkti.
Ir tai – pati didžiausia klaida, kurią darome pradėdami santykius. Nes meilė bėgant metams gali keistis, kaip ir mūsų troškimai ir poreikiai, bet joks laikas nepakeis tikros draugystės.
Kai sekantį kartą pradėsite susitikinėti ir su kuo nors užmegsite santykius, paklauskite savęs: ar bandote susirasti meilę ar užmegzti draugystę? Nes draugystė visada gali pavirsti meile, o štai meilė pavirsta draugyste anaiptol ne visada.
