Ne per seniausiai perskaičiau įdomų straipsnį apie santykių stadijas. Yra įsimylėjimo etapas, kaip partneryje matome praktiškai vien pliusus. Paskui seka persisotinimo etapas, kai į akį krinta žmogaus minusai. Būtent šiuo laikotarpiu prasideda konfliktai, tarpusavio nesupratimas, žmonės nutolsta vienas nuo kito, nusivilia vienas kitu.
Po įsimylėjimo etapo mes plačiau atveriame akis ir pamatome, kad šis žmogus mums netinka. Skirtingi interesai, vertybės, požiūriai į gyvenimą. Be aistros ir bėgimo nuo vienatvės mudviejų daugiau niekas nesieja. Iki šiol matėme tik vaizdinį, tik partnerio, kaip vyro ar moters funkciją, o dabar pamatėme patį žmogų ir jis mums nepatiko, jis mums neartimas, visiškai ne tai, ko norisi… Tokiu atveju bus teisinga išsiskirti.
Tačiau yra ir kitas variantas. Visuose santykiuose esama krizių, sudėtingų momentų, konfliktų. Mes juos galime laikyti visa ko pabaiga, išblėsusiais jausmais. O iš tikrųjų visa tai reikia paprasčiausiai pergyventi, aptarti. Perėjimą iš įsimylėjimo į persisotinimo fazių galime laikyti pabaiga, nors iš tiesų tai viso labo perėjimas į kitą lygmenį. Toliau seks nauja fazė, santykiai vėl taps maloniais ir kur kas artimesniais. Lygiai tas pats pasakytina apie visas kitas krizes: bendro gyvenimo pradžia, vestuvės, vaiko gimimas, didelės permainos darbe, materialinė padėtis ir t.t.
Kad atskirtume viena nuo kito, užduokite sau klausimus: kas mus jungė ir vienijo? Kas mus jungia ir vienija dabar? Ar jungs ir vienys ateityje?
Kas tai galėtų būti? Galbūt bendros pažiūros, panašus požiūris į gyvenimą, emocinis artumas ir palaikymas? Seksualinė trauka? Aistra? Įprotis? Panašūs charakterio bruožai? Visiškai nepanašūs, vienas kitą papildantys charakterio bruožai? Interesai, pomėgiai, bendros temos pokalbiams? Vaikai? Bendrai užgyventas turtas?
Ar tvirtas tai pamatas tolimesniems santykiams?
Taip pat naudinga paanalizuoti savo su santykiais susijusias nuostatas. Ar manote, kad viskas turi būti idealu? O gal esate įsitikinę, kad pasitaiko sunkių momentų, tarpusavio nesupratimo, atsitolinimo? Kartais dėl savo neteisingų nuostatų mes užbaigiame santykius toje vietoje, kur juos galima būtų tęsti, paskui pradedame santykius su kitu žmogumi, pasiekiame tą pačią vietą, susiduriame su tomis pačiomis problemomis ir vėl pabėgame. Atsiduriame tarsi užburtame rate, iš kurio ištrūkti galima tik pakeitus savo nuostatas ir išmokus atpažinti bei įveikti iškilusias problemas bei krizes.
