Kažko noriu, tik nežinau ko. Einu pažiūrėti į šaldytuvą. Teisingai – noriu pyragėlio.

Pažįstama situacija? Dabar pasvarstykime, kaip tai vyksta ir kokios galėtų būti persivalgymo priežastys bei alternatyvos.

Tai, kad maistas mums teikia malonumą, ramina ir džiugina, yra normalu. Problema kyla tada, kai maistas tampa pagrindiniu būdu susidoroti su stresu, nuovargiu, slogiais jausmais, nepasitenkinimu.

Kai būname sąmoningi, mums retai kada reikia papildomo maisto. Kai kyla mintis, jog norite šokolado, paklausiate savęs, ar jaučiatės išalkę. Jeigu taip, tai einate valgyti pagal savo mitybos planą subalansuoto maisto, o paskui galbūt išgeriate arbatos su gabalėliu šokolado.

Ir jei esate sotūs, prieš valandą papietavę ir net pasimėgavę desertu, tai turite paklausti savęs, ko jūs iš tikrųjų norite.

Ir čia gali pasirodyti, kad tiesiog pamiršote atsigerti/ Kai kurie žmonės dažnai painioja alkį su troškuliu. Arba pavargote ir reikia 10 minučių pagulėti tyliai arba pasivaikščioti gryname ore.

Arba suprantate, jog pasijutote vieniši. Tada galima trumpai pasikalbėti su kolega ar paskambinti telefonu su arti žmogumi apie tai, kas jums iš tikrųjų kelia nerimą.

Užmerkite akis ir 30 sekundžių apžiūrinėkite mintyse savo kūną, atraskite, kur yra įtampa, ko jam reiki, kas jį nuramintų. Gal vertėtų pagulėti šiltoje vonioje, užsidegus aromatines žvakes? Gal įsitaisyti patogiai ant lovos ir įsisupti į antklodę? Gal paskaityti įdomią knygą, atlikti kvėpavimo pratimą, pamedituoti?

Gerai būtų turėti ilgą sau malonių dalykų sąrašą, kad lengviau būtų išsirinkti tinkamą prireikus.

Žinokite, kad stiprus alkis, kai esate pavalgę, yra emocinis badas. Kai emocijos slopinamos, vietoj jų apima noras valgyti.

Kaip pasirūpinti savimi, kad nebereikėtų emocijų malšinti maistu?

Užduokite sau klausimus: kaip aš dabar jaučiuosi? Apie ką aš galvoju? Norėdami tai padaryti, turite suprasti jausmus ir emocijas.

Štai pagrindinės emocijos:

• pyktis,
• baimė,
• džiaugsmas,
• liūdesys,
• apmaudas, pyktis ant kito, nuoskauda,
• kaltė, pyktis ant savęs,
• baimė.

Dabar pažiūrėkime, kokios mintys slypi už kiekvienos emocijos.

Pyktis ir susierzinimas:

• Aš turiu/ privalau…
• Man reikia…
• Jis/ji turi…
• Jie turi…

Baimė:

• O jeigu…

Džiaugsmas:

• Kaip puiku/, kad…
• Kaip nuostabu, kad

Liūdesys:

• Kaip gaila, kad…

Dabar, kai jausmas atpažintas ir įvardintas, mintis suvokta, paklauskite savęs: ko aš noriu iš tikrųjų? Ką aš tikrai noriu gauti? Kaip aš galiu savimi pasirūpinti? Ir čia mes visi turime įvairių variantų, kuriuos kažkodėl keičiame maistu. Pavyzdžiui, bendravimas, atsipalaidavimas, meilė, rūpestis, palaikymas, poilsis, kūryba. Ir šį sąrašą kiekvienas gali pratęsti ir papildyti savais dalykais.

Tad neskubėkite prie šaldytuvo, kai nesate alkani!