Vitaminai, antioksidantai gaunami su graikiniais riešutais yra svarbūs imuninei organizmo funkcijai, smegenų veiklai, kovai su laisvaisiais deguonies radikalais bei uždegiminiais organizmo procesais.
Kuo dar žmogaus organizmui naudingi graikiniai riešutai, kuriuo metų laiku geriausia juos valgyti, ir kaip atskirti šviežius bei sveikus riešutus, kalbamės su specialistais.
Graikiniai riešutai nuo seno buvo labiausiai paplitę aplink Kaspijos jūrą, kur buvo vadinami persiškais riešutais.
IV amžiuje romėnai atvežė šiuos riešutmedžius į Europą ir nuo to laiko jie čia auginami.
Grakiniai riešutmedžiai šiuo metu auga daugelyje Europos, Amerikos, Australijos vietų, jų aptikti galima ir Lietuvoje.
Šviežiausi gruodį
Graikiniai riešutai – graikinio riešutmedžio vaisiai.
Šių riešutų auginimas reikalauja atsidavimo ir kantrybės – pasodinus riešutmedį, tenka laukti nuo penkerių iki septynerių metų, kol medis išaugs ir duos derlių.
Graikinių riešutų derliaus nuėmimas pradedamas rugpjūčio pabaigoje, kai žali džiūstantys apyvaisiai pradeda skilinėti ir viduje esantys riešutai gali būti lengvai išimami.
Parduotuvių lentynas šviežias riešutų derlius pasiekia lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje.
Švieži graikiniai riešutai būna nekartūs, charakteringo skonio, o perlaužto branduolio spalva – balta, ne gelsva.
Gerina mąstymą ir stiprina organizmą
2012 m. „British journal of nutrition“ buvo publikuotas tyrimas, kurio metu 8 savaites tirti 64 studentai.
Pusei jų papildomai buvo duodama graikinių riešutų, kitai pusei – placebo.
Nustatyta, kad studentai, gavę papildomą kiekį graikinių riešutų, pasižymėjo geresniu gebėjimu kritiškai mąstyti bei pateikti motyvuotas išvadas.
Graikiniai riešutai pasižymi vienu didžiausiu baltymų kiekiu iš visų riešutų.
Baltymai yra pagrindinė statybinė audinių ir organų medžiaga. Be to, baltymai – tai ir įvairūs hormonai, fermentai, krešėjimo faktoriai, imuninės sistemos elementai.
Trumpai tariant, organizmas egzistuoja tik baltymų dėka, tad jų netekus arba gaunant nepakankamai, organizmo funkcijoms iškyla didelė rizika.
Anot gydytojų, šie riešutai taip pat pasižymi ir dideliu polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiu.
Vieno riešutų užkandžio porcija (30 g) turi net 10 g polinesočiųjų riebalų rūgščių, o iš jų – net 500 mg organizmui labai reikalingų omega – 3 riebalų rūgščių.
Polinesočiųjų riebalų rūgščių, kitaip vadinamų nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, organizmas pats negamina ir turi gauti su maistu. Svarbiausios iš jų yra omega – 3 ir omega – 6 riebalų rūgštys.
Nepakankamas šių riebalų rūgščių vartojimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių rizika, metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, uždegiminiais ir net vėžiniais procesais organizme.
Taip pat yra duomenų, kad nepakankamas polinesočių riebalų rūgščių vartojimas turi įtakos vaikų hiperaktyvumui, išsiblaškymui, emociniam ir intelekto vystymuisi, brandai, augimui.
Per dieną – iki 30 g riešutų
Graikiniais riešutais galima keisti mažiau sveikus, dažnai vartojamus produktus, tokius kaip saldumynai, įvairūs kepiniai ar kiti maža maistine verte pasižymintys užkandžiai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad 30 g riešutų turi apie 200 kalorijų, kurių ir pakanka vienam užkandžiui per dieną.
Be to, reikėtų žinoti, kad šie riešutai neturi būti sūdyti, karamelizuoti ar įvilkti į kitus priedus.
Reikia pažymėti, kad daugiausiai antioksidantų yra graikinio riešuto luobelėje, kuri nors ir kartoka, bet yra labai naudinga sveikatai, todėl prieš valgant riešutą jos pašalinti nereikėtų.
