Kai santykiuose darote nuolaidas mylimam žmogui, tai visiškai nereiškia, kad jam pataikaujate ir prieš jį žeminatės.
Kai žinote, kad kokiu nors žodžiu ar veiksmu galite sužaloti, ir dėl to prikandate liežuvį arba laiku save pristabdote, jūs paprasčiausiai išsaugote savo vidinį pasaulį.
Išdidumas labai dažnai ribojasi su buku užsispyrimu.
Mes bijome, kad kažkas mus palauš, ir mes iš visų jėgų giname savo teritoriją ir kovojame už laisvę.
O kai laisvę išsikovojame, nežinome, ką su ja daryti. Kai ką nors mylime iš tikrųjų, mes gerbiame to žmogaus jausmus ir nuo visko jį saugome, ir nusileisdami jaučiame džiaugsmą.
O pats didžiausias malonumas – matyti, kaip žmogus irgi viskame žengia tavęs pasitikti.
Juk iš esmės viskas taip paprasta: nieko nedarykite, kad pakenktumėte, darykite viską vardan jūsų abiejų. Ir bus jums laimė.
