Vienišiems žmonėms šitas jausmas gali būti visiškai pateisinamas, tačiau jei turi santykius – nereikalingumo jausmas mažų mažiausiai keistas. Gali neturėti rimtų problemų, tačiau jausmas, kad esi nenaudingas, nereikalingas – slėgs, neleis jaustis laimingu. Galiausiai vienas iš partnerių ims tempti santykius „ant savo kupros”, kol antrasis blaškysis prokrastinacijoje. Ką tokiu atveju daryti? Psichologai turi kelis patarimus šia tema.
Pirma. Suprask, kuo pasireiškia tavo „nereikalingumas”. Tau trūksta dėmesio, o gal niekas nepaiso tavo nuomonės? Galbūt tavo partneriškus sugebėjimus menkina ar jų apskritai nepastebi? Nejauti palaikymo? Variantų gali būti daug, tačiau kol aiškiai jų sau nesuformuluosi, negalėsi atrasti problemos priežasties ir su ja pasidarbuoti.
Antra. Pažvelk į situaciją iš kitos pusės. Negalima atmesti, kad tave neraminančios problemos iš tikrųjų yra ne kas kita, kaip tavo giluminių baimių projekcija. To priežastimi gali tapti, pavyzdžiui, skausmingas išsiskyrimas praeituose santykiuose. Pamėgink įsivaizduoti, kaip į tavo situaciją pažvelgtų tau nepažįstamas žmogus ir užduok sau klausimą: „Ar mano problemos jam atrodytų išties svarbios?” Žinoma, neigiamas atsakymas dar nereiškia, kad tavo problemos „išsigalvotos”, tačiau tai vis tiek puiki proga iš naujo, objektyviau peržiūrėti savo požiūrį į problemą.
Trečia. Netransliuok savo asmeninių pergyvenimų į santykius. Tu gali savęs nemylėti ir nepriimti dėl pačių įvairiausių priežasčių, tačiau tai nereiškia, kad tavo partneris laikosi tokios pačios nuomonės. Paprastas pokalbis iš širdies gali puikiausiai padėti sudėlioti viską į savo vietas ir surasti problemos šaltinį.
Ketvirta. Nugalėk savo pasyvumą. Jei nieko nedarai santykių labui, tuomet nereikia stebėtis, jog jautiesi „nereikalingas”. Dažniau rodyk iniciatyvą, rūpestingumą ir dėmesį, svarbiausia – ieškok tam progų. Taip padidinsi savo indėlį į santykius ir duosi partneriui suprasti, kad esi juo suinteresuotas. Labai didelė tikimybė, kad tavo pavyzdys bus užkrečiamas ir mainais sulauksi to paties.
Penkta. Neužsiciklink ties vienu žmogumi. Bėda ta, kad jauti emocinį artumą tik partneriui, o šito tau gali nepakakti. Užpildyk tuštumą naujomis pažintimis, susitikimais ir bendravimu su senais draugais. Šitokiu būdu nebūsi emociškai priklausomu vien nuo partnerio ir tau bus žymiai lengviau.
Šešta. Išsiaiškinkite vienas kito poreikius ir gerbkite kits kito ribas. Tau gali norėtis praleisti su partneriu daugiau laiko, nei norisi jam. Tai visiškai nesusiję su jausmais ar abipusiškumu, tiesiog taip veikia mūsų psichologija. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie dėmesio rodymą, bendravimą, netgi seksualinį potraukį. Judviem būtina suprasti vienas kito asmeninius poreikius ir surasti būdų, kaip juos patenkinti, tuo pat metu nepažeidžiant vienas kito asmeninės erdvės ribų.
