Kai mes įsimylime, visa kita nebetenka reikšmės. Kaip suprasti, kad žmogus yra tikrai tinkamas, ir neapsigauti?
Panagrinėkime, kuo dauguma vadovaujasi, kai renkasi sau partnerį santykiams. Į ką kreipia dėmesį?
Populiariausi pasirinkimo kriterijai
1. „Chemija“. Įsimylėjimas, kurio fone visa kita tarsi netenka reikšmės.
2. Pasirinkimas pagal išorinius ir socialinius požymius. „Sėkmingas verslininkas“ arba „Graži blondinė su dideliu biustu“.
3. Pasirinkimas pagal vidines žmogaus savybes. „Gražus, protingas, atsakingas“ arba „Švelni, rūpestinga, linksma“.
4. Pasirinkimas pagal funkcionalumą. „Gerai uždirba ir pasirengęs duoti pinigų“ arba „Skaniai gamina, puikiai tvarkosi, neatsisako užsiimti seksu“.
5 .Pasirinkimas pagal elgseną santykiuose. Nuo ankstesniojo punkto šis skiriasi kai kuriais niuansais. „Dovanoja gėles, nešioja ant rankų“ arba „Švelniai rūpinasi, meiliai kalba“.
6. Santykių charakteristika. Nors čia dažnai atsiranda apibūdinimas „harmoningi“ (noriu su juo sukurti harmoningus santykius“), tačiau jame slypi per mažai informacijos, kad galima būtų juo remtis (kas yra harmoningi santykiai būtent jums?).
7. Nesąmioningas įprastos santykių būsenos pasirinkimas. Tai yra, žmogus pasirenka partnerį, su kuriuo jaučiasi taip, kaip jautėsi su tėvais. Jeigu tai buvo pažeminimas ir atstūmimas, tai jis renkasi partnerį, kuris sukels jam lygiai tokius pat pojūčius. Būtent tai dažniausiai ir nulemia beprotišką meilę (1 punktas), o paskui kelerius metus ar dešimtmečius kankinančių santykių.
O svarbiausias dalykas, kurį dauguma pamiršta, – tai asmeniniai jausmai ir pojūčiai (išskyrus beprotišką įsimylėjimą), kurie kyla bendraujant su žmogumi. Tai atsakymai į klausimus: kaip aš jaučiuosi su juo? Kokia aš būnu su juo?
Šie klausimai skiriasi nuo 7 punkto. Pirma, kad čia pasirinkimas vyksta sąmoningai, o ne nesąmoningai (kaip aš pati noriu, kad aš jausčiausi santykiuose, o ne „kaip buvo anksčiau ir dabar tapo įprasta“. Antra, orientyras tikslingai nukreiptas į malonią būseną, o ne į tai, kaip susiklostys santykiai, galbūt „įprastai blogai“.
Pavyzdžiui, noriu su partneriu jaustis natūraliai, atsipalaidavusi, laisva. Noriu būti kupina džiaugsmo ir pilnatvės. Noriu jaustis tvirtai ir saugiai. Noriu, kad su partneriu būtų lengva ir įdomu. Noriu jaustis mylima ir geidžiama.
Ir tada santykių pradžioje galima palyginti savo realią būseną su trokštama. Visai gali būti, kad partneris yra labai sėkmingas verslininkas, gražuolis, geras, protingas, dovanojantis gėles ir nešiojantis ant rankų – viskas pagal užsakymą iš 6 punktų. O kaip jūs jaučiatės šalia jo? Nepaisant viso teigiamų savybių komplekto, su juo galite jausti nuolatinę įtampą, nerimą, nuobodulį, nejaukumą ar kitus nemalonius pojūčius.
Ir čia reikia pridurti dar vieną svarbų momentą. Ar ši pageidaujama būsena jums pažįstama, ar ji egzistuoja jūsų gyvenime, nepriklausomai nuo partnerio?
Kaip jūs suprasite, kad jums įdomu, jeigu šis jausmas jums visai nepažįstamas? Arba jeigu jums nebūna įdomu su žmonėmis iš principo, tai kokie šansai, kad su partneriu bus įdomu? Jeigu jūs niekada nesijautėte mylima (kitų arba savo pačios), tai tikimybė, kad pagaliau pasijusite kažkokio nepažįstamo asmens mylima, yra labai menka. Iš pradžių reikia surasti savyje tą „mylimosios“ būseną ir išauginti.
Apibendrinimas
1. Šalia įvairių partnerio savybių ir santykių charakteristikų, svarbu suvokti ir savo pageidaujamą savijautą santykiuose.
2. Svarbu, kad šalia kiekvieno pageidaujamos savijautos punkto galėtumėte sau atsakyti į klausimą, kaip aš suprasiu, kad man įdomu (jauku, laisva, saugu….). Tai yra, ta būsena turi būti pažįstama ir jūs turite sugebėti ją atpažinti (pagal kūno pojūčius, jausmus, mintis ir pan.).
3. Jeigu kažkoks punktas iš pageidaujamos santykių būsenos jums nepažįstamas ir niekada nepasireiškė bendraujant su žmonėmis, reikia pirmiausia išmokti tai jausti. Tik paskui bus galima tai realizuoti santykiuose.
