Žinote, kartais labai norisi dvasinio artumo ir šilumos. Norisi viso to jaukumo iš savo vyriškio pusės. Ir kaip vertinga, kai gali iš jo viso to gauti. Kai vyrą paprasta ir lengva mylėti.
Kai įkvepi save, o jis pajunta įkvėpimą, būdamas su tavimi ir rezultate jums abiem nuostabu ir abu esate pasirengę kalnus nuversti. Kai tau nereikia svaiginančių „emocinių sūpuoklių”, kad galėtum laikyti santykius „įdomiais ir turiningais”.
Kai jums paprasčiausiai gera drauge.
Pastebėjau, kad moterys dažniausiai kažkodėl galvoja, kad vyrą reikia „išjudinti”, priversti, kad jis tave įsimylėtų, priversti jį panorėti tau pasipiršti.
Tai štai – jeigu vyras myli, ir tai abipusis jūsų jausmas, tada jis pats visa tai duos ir pasiūlys, ir nebus jokio reikalo „versti”.
Meilė arba yra, ir dėka jūsų bendrų veiksmų bei pastangų ji sulig kiekviena diena vis auga, stiprėja, arba jos paprasčiausiai nėra, o tai reiškia, kad visi tie išsidirbinėjimai jums jau nepadės. Supraskite gi tai, pagaliau!
Meilė – tai kai jūsų neskaudina vyro abejingumas jūsų adresu. Meilė – tai kai jums lengva ir malonu jį mylėti, kai nereikia prisiversti to daryti – pastoviai dėl kažko kenčiant, įtikinėjant save, kad jis „tiesiog toks yra, o iš tikrųjų jis mane myli, tiesiog savaip…” Visa tai – ne apie meilę.
Kai vyrą mylėti jums lengva, jeigu jums tai neskausminga, nes matote ir žinote, jog tai abipusis jausmas – štai tada ir meilė, ir laimė. Jūs paprasčiausiai matote, kad jis rūpinasi ir tausoja jus – štai kas svarbiausia.
Dėl to nereikia visą laiką mėginti „užkurti” jame emocijas, kad galėtumėte suprasti: myli jis jus, ar ne. Nereikia be paliovos jo apie tai klausinėti. Nėra jokios būtinybės to daryti, viskas ir taip aišku iš jo veiksmų bei poelgių jūsų atžvilgiu.
Taip gera, kai mylėti savo vyriškį galima lengvai ir natūraliai, kaip kvėpuoti. Kai visa tai vyksta ramiai, harmoningai, be isterijų ir nežmoniškų pastangų. Be emocinių priklausomybių. Kai vyras įeina į jūsų gyvenimą sklandžiai, lengvai, o ne kaip uraganas, kuris nušluoja ir išvarto viską savo kelyje. Kai įeina į jūsų gyvenimą taip, tartum visada buvo jo neatskiriama dalis.
Gerai, kai viskas abipusiška, kai vienas kito neperdarinėjate, o tiesiog augate ir vystotės greta vienas kito. Gerai, kai mylėdama save, jūs mylite jį, o jis lygiai taip pat mylėdamas save – myli ir gerbia jus. Jeigu pas jus būtent taip viskas ir klostosi, tada tiesiog saugokite ir tausokite vienas kitą.
