Priešingai nei byloja liaudies išmintis, pirmieji blynai nebūtinai turi būti prisvilę, jei suprasite paprastą tešlos ir metalo sąveikos principą.

Viskas priklauso nuo temperatūros ir paviršiaus struktūros, o ne nuo įgūdžių ar stebuklingų užkeikimų.

Yra vienas patikrintas būdas, kuris praktiškai sumažina prisvilimo riziką iki nulio, ir jis prasideda ne nuo tešlos, o nuo keptuvės. Įkaitinkite sausą keptuvę kuo stipriau, o tada atsargiai pabarstykite ją stambia druska.

Kaitinkite druską keletą minučių, energingai patrinkite ja visą dugno ir kraštų paviršių naudodami sausą skudurėlį arba mentelę, o tada pašalinkite likučius.

Ši procedūra sukuria mikroskopinį apsauginį sluoksnį, išvalo metalo poras ir pagerina jo neprilimpančias savybes.

Po šio veiksmo keptuvę reikia šiek tiek atvėsinti iki reikiamos temperatūros, įpilti aliejaus ir tik tada pradėti kepti.

Pirmasis blynas, kaip bebūtų keista, iš tiesų gali nepavykti, nes jis įsisavina aliejaus ir druskos likučius, tebūnie jis bus „bandomasis“.

Visi kiti blynai puikiai atsiskirs nuo dugno ir turės tolygų auksinį atspalvį.

Tai veikia su bet kokia tešla – su pienu, kefyru ar net mineraliniu vandeniu, svarbiausia – teisingai atlikti paruošiamuosius darbus.

Šis būdas geras tuo, kad nereikia pirkti brangių keptuvų su ypatinga danga ir naudoti didelio kiekio aliejaus. Jis pagrįstas gryna fizika ir medžiagos išmanymu, o ne aklu tikėjimu indų gamintojų reklaminiais pažadais.

Tai klasikinis pavyzdys, kaip nedidelės pastangos prieš pradedant procesą pakeičia visą jo rezultatą. Tai sugrąžina kontrolės jausmą virtuvėje, suteikdama pasitikėjimo net ir pradedantiesiems.

O po tokio eksperimento blynų kepimas nustoja kelti stresą ir tampa paprasta bei malonia veikla, kurios rezultatą galima nuspėti ir kuria tikrai galima mėgautis kartu su svečiais.