Ar žinote, kas daro mus nelaimingus santykiuose? Įsitikinimas savo teisumu ir nekaltumu. Mums atrodo, kad mes ir tik mes žinome, kaip reikia, kad būtų.
Ir šitas teisuoliškas aklumas, anot psichologės Viktorjjos Keilin, veda mus tiesiai į prarają. Mums atrodo, kad jau su mes tai tikrai negalime suvokti neteisingai, kad mes mokame pakovoti už save, išgelbėti, perauklėti, įkrėsti proto kitam ar sušildyti.
Psichologė paaiškino, kaip save apgaudinėja žmonės, pasiryžę bet kokia kaina išsaugoti ne itin gerus santykius. Jie pasirengę suprasti, atleisti ir pateisinti bet kokį elgesį, kad tik nesusidurtų akis į akį su realybe. Juk tada teks išsiaiškinti savo poreikius ir troškimus, o daug kam nėra nieko baisesnio už susitikimą su savimi.
Apie klaidingus įsitikinimus santykiuose
Sąlyginai mūsų iliuzijas galima suskirstyti į kelias kategorijas:
1. „Tai su kitais žmonėmis jis – drakonas. O jeigu stipriai pamils, jis pavirs žmogumi“.
Deja, drakonas netaps žmogumi. Sveiki atvykę į realų pasaulį. Tai nereiškia, kad negalite gyventi su drakonu ir net mylėti jo. Bet tik be iliuzijų dėl jo staigaus įprasto gyvenimo būdo atsižadėjimo. Nei dėl jūsų, nei dėl kieno nors kito drakonas nepasikeis. Jį galima papuošti blizgučiais ir pakinkyti į vežimą, užmaskuoti jį po rožiniu poniu, bet jis vis tiek nesiliaus spjaudytis liepsnomis. Jūs net auka pasijusti nespėsite – sudegsite su visomis savo iliuzijomis.
2. „Aš pati galiu bet ką sudraskyti, tegul tik cypteli“.
Jeigu jūs iš pat pradžių užmezgate santykius su agresyvia nuostata, tai gausite arba infantilų „mamytės sūnelį“, arba stipresnį už save agresorių, kuris jus nunaikins anksčiau. Nesvarbu, ar jūs tapsite auka, ar despote, nelygūs santykiai neišsilaiko. Norite būti dresiruotoja, eikite į cirką.
3.„Kad ir blogas, bet mano“.
„Kad tik būtų!“ – tai pilkos egzistencijos be džiaugsmo scenarijus. Taip ir gyvensite nykiai, be tikslo, kiekvienas užsiimsite savo reikalais, stumsite dienas bet kaip, ne drauge, bet ir ne atskirai. Lyg ir yra partneris, lyg ir nėra – neaišku. Kam jums tokie santykiai? Dėl visuomenės? Tada tai jūsų variantas ir abu jūs esate aukos.
4. „Geriau pakentėti, nei likti vienai“.
Priprasime, prisitaikysime ir viskas bus gerai – tai iš pat pradžių aukos pozicija. Ją nulemia žema savivertė, dėmesio poreikis. „Muškite mane, skaudinkite, tik ne ignoruokite!“ Jeigu nevertinate ir negerbiate savęs, tai sunku to tikėtis iš aplinkinių.
5. „Iš tiesų jis yra geras, tik dėvi monstro kaukę“.
Na, žinoma, jo vaikystė buvo sunki, niekas jo nesupranta, ir tik jūs sugebate įžvelgti po jo kiautu subtilią sielą. Pasaka apie raudonąją gėlelę pakenkė ne vienai moterų kartai. Galima iki ausų nugrimzti į srutas stengiantis jose įžvelgti kažką nuostabaus. Gyvenimo tiesa yra tokia: kas atrodo kaip mėšlas, tas dažniausiai ir pasirodo besąs mėšlas.
Žinoma, tai nėra išbaigtas iliuzijų sąrašas. Ir jos, deja, nėra originalios. Tai tipiškos saviapgaulės, būdingos žmonėms, pasiryžusiems bet kokia kaina išsaugoti ne itin gerus santykius. Jie pasirengę suprasti, atleisti ir pateisinti bet kokį elgesį, kad tik nesusidurtų akis į akį su realybe. Juk tada teks išsiaiškinti savo poreikius ir troškimus, o daug kam nėra nieko baisesnio už susitikimą su savimi.
Galima praleisti visą gyvenimą gelbstint drakoną, dresuojant ponį, šildant besmegenį ir stengiantis paversti mėšlą saldainiu. Tik ar verta? Stebuklai pasitaiko retai.
