Fantazijos ir emocijos moters galvoje labai dažnai nusveria realybę. Ji susigalvoja kažkokį vaizdinį, apdovanoja jį pačiomis geriausiomis savybėmis, asocijuoja su romantiškiausiomis dainomis, o jis…

O jis ilgai ir atkakliai jos siekia. Jis ištikimas kaip šuo. Jis duoda jai suprasti, kad ją myli, arba atvirai prisipažįsta. Jis atleidžia. Jis leidžia. Jis tyliai ir nuolankiai tempia savo kryžių, sutikdamas būti „tik draugu“. Ir moteris laiko tai savaime suprantamu dalyku. Laikui bėgant jis pradeda ją erzinti, jai atrodo, kad jis jai trukdo. Tuo pačiu metu gerbėjas, tarsi tai pajautęs, ima rodytis jos akyse vis rečiau. Moteris su palengvėjimu atsipučia, juk ji žino, kad vyrukas atlėks pas ją po pirmo skambučio, jeigu jai staiga pasidarys nuobodu.

Į tokius kvietimus jis, laikui bėgant, atsiliepia vis rečiau, tačiau moters įsitikinimas, kad jis vis dar ant „kabliuko“, niekur nedingsta. Tai suteikia jai pasitikėjimo savimi, leidžia jaustis nepakartojama. Ji pasilieka vyruką kaip atsarginį variantą kritiniam atvejui.

Pamažu jis apskritai dingsta iš horizonto, tačiau iš draugų galima sužinoti, kad jis vis dar vienas, ir patenkinta moteris nusiramina su mintimi, kad jis jos vis dar laukia.

Ji ir pati tikrina jo puslapius socialiniuose tinkluose ir nusiramina, įsitikinusi, kad jis vienas.

Moteriai jis kaip ir anksčiau nereikalingas, tačiau jausmas, kad ji reikalinga jam, labai maloniai glosto savimeilę. Vos išgirdusi liūdną dainą apie meilę, kurią atlieka vyras, ji iškart įsivaizduoja tą vyruką ir patenkinta šypsosi.

Tačiau kažkuriuo momentu ateina X diena, kai moteris supranta, kaip stipriai klydo. Jį mato jį gyvai arba nuotraukose su gražuole žmona, o gal jau su kūdikiu ant rankų.

Viskas. Toks jausmas, kad pasaulis užgriuvo tiesiai ant fantazuotojos galvos. Kaip jis drįso? Kada suspėjo? O kaip gi aš? Kodėl jis taip išgražėjo? Ir ta jo boba atrodo žymiai geriau už mane… Po velniųųųųųų!!!

Ir visa tai nepaisant fakto, kad ji pati turbūt jau seniausiai ištekėjusi. Akys nenori to matyti. Iš pavydo net bloga pasidaro. Nuotaika sugenda ilgam, ilgam laikui.

O neretai užgimsta kaip tik tas jausmas, kurio vyrukas taip ilgai iš jos tikėjosi. Ir jos skambučiai pasipila į telefoną, ir žinutės pranešimo gaviklį atakuoja…

Deja, jau per vėlu. Traukinys jau seniai nuvažiavo!

.