Dabar madinga kalbėti apie distanciją santykiuose, apie emocinius svyravimus, apie atitolimą, jei vyras atšalo ar nerašo. Ir daugelis vadovaujasi šiuo patarimu – atitolsta. Viena vertus, tai teisinga, kita vertus – pasireiškia priešingas efektas: moteris dar labiau įsitraukia į tarpusavio priklausomybę kenčiančių santykių spąstus. Kodėl? Nes ji rado universalią atsakymą į neteisingą klausimą: kaip išlaikyti šalia savęs vyrą? Verta paklausti: o kam jis tau reikalingas? Ko tu iš jo nori? Ir nukreipti dėmesį į save bei savo norus.
Kas yra stereotipas? Paieškokime „Google“. Štai ką radau: stereotipas, tiesiogine prasme (senovės graikų kalbos žodis „stereos“ reiškia „tūrinis“, o „typos“ – „atspaudas“), yra šablonas, klišė. Kasdieniame gyvenime tai reiškia tam tikrą įsitvirtinusį požiūrį, nuomonę, susiformavusią apie kokį nors objektą, reiškinį ar procesą. Jeigu tai nekenkia sveikatai, o ir gyvenimui apskritai, viskas puiku. Tačiau kaip suprasti, kas yra gerai? O kas yra blogai?
Peržiūrėjusi populiariausių klausimų sąrašą, susidūriau su mintimi, kad kažkam reikia tiesiog kokios nors stebuklingos tabletės, bet jokiu būdu ne realaus atsakymo į klausimą. Pažiūrėkite patys:
- ką reikia padaryti, kad patiktum vyrui?
- ką daryti, jei jis ne… (įrašykite reikiamą žodį)?
- ką daryti, jei vaikinas buvo neištikimas?
- vaikinas nenori tuoktis?
- kaip atrodyti gražiai? Kaip numesti svorio?
- kaip įtikinti vyrą susilaukti vaiko?
- kodėl vyrai neparašo pirmieji?
Ar žinote, kad yra svetainių su burtininkais ir magais, kur už 100 eurų galima užduoti klausimą, į kurį bus atsakyta „taip“ arba „ne“? Ar žinote, kokie jie populiarūs? Iki šiol maniau, kad tai jau seniai praeityje. Bet paaiškėjo, kad ne. Mano nuomone, tai panaši istorija. Kai svarbu rasti teisingą ir greitą sprendimą, kad nereiktų nieko daryti pačiam, bet viską gautum ir turėtum.
Tą patį siūlo daugelis nevykusių tinklaraštininkų: jau gatavus atsakymus. O gal tai ne tinklaraštininkai nevykę, o jų skaitytojai tingi pirštą savo labui pajudinti? Juk taip patogu užsukti į gydytojo „Instagram“ paskyrą, perskaityti receptą, nusipirkti ir suvalgyti viską, kas ten nurodyta. Nereikia eiti pas realų gydytoją, nereikia pasakoti apie savo simptomus (kartais tai išties labai atviras, intymus ir netgi gėdingas dalykas), nereikia išgyventi visų tų emocijų. Tereikia tiesiog perskaityti ir padaryti. Galbūt ims ir pasiseks.
Jei esate viena iš tų, kurios ieško gatavų atsakymų ir sprendimų, užduokite sau klausimą: „Kuriems galams? Koks jausmas verčia jus ieškoti gatavų sprendimų?“ arba „Kokius jausmus patiriate, kai ieškote atsakymų?“ Baimė? Nerimas?
Tai tik mano nuomonė, bet visi šie klausimai užkabina tuos, kurie nenori prisiimti atsakomybės už save ir savo gyvenimą. Liūdna.
Stereotipai – tai kažkas tokio, kas grindžiama svetima patirtimi. O mokytis, kaip sakoma, geriau iš svetimų klaidų nei iš savųjų. Šia prasme svetima nuomonė, stereotipas – visa tai gali būti naudinga. Su sąlyga, kad radote informaciją, ją apdorojote ir pasiėmėte tą jos dalį, kuri jums tinka. Nebūkite tingios, abejokite, tikrinkite. Kiekviena moteris yra unikali ir individuali. Kas tinka vienai moteriai, kitai gali būti pražūtinga.
Dabar madinga kalbėti apie distanciją santykiuose, apie emocinius svyravimus, apie atitolimą, jei vyras atšalo ar nerašo. Ir daugelis vadovaujasi šiuo patarimu – atitolsta. Viena vertus, tai teisinga, kita vertus – pasireiškia priešingas efektas: moteris dar labiau įsitraukia į tarpusavio priklausomybę kenčiančių santykių spąstus. Kodėl? Nes ji rado universalią atsakymą į neteisingą klausimą: kaip išlaikyti šalia savęs vyrą? Verta paklausti: o kam jis tau reikalingas? Ko tu iš jo nori? Ir nukreipti dėmesį į save bei savo norus.
Pavyzdžiui, klausimas: ką reikia padaryti, kad patiktum vyrui? Tokiu atveju valdžia jau iš anksto priklauso vyrui. Kad ir ką darytum, spręsti galės tik jis. Ir nebūtinai tavo naudai. Pakeisk klausimą, nukreipdama jį į save: kaip aš noriu jaustis bendraudama su šiuo vyru? Ir prisiimk atsakomybę už savo veiksmus, jausmus ir jų pasekmes.
Pagrindinė mintis, kurią bandau perteikti: stereotipus reikia tikrinti. Tačiau rašydama supratau, kad patys daugelį klausimų pavertėme kliše, stereotipais, kurie nukreipia mus nuo teisingo kelio ir supainioja. Kurį laiką tiesiog stebėkite save: kokius klausimus užduodate? Ko ieškote: atsakymų ar paruoštų sprendimų? Ar prisimenate, kad visi atsakymai glūdi jumyse pačiuose? Ar esate pasirengę prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir už tai, kuo remiatės, darydami savo pasirinkimą?
