Ginčo įkarštyje žmogus gali pareikšti savo antrajai pusei: „Dar kartą taip padarysi – ir aš su tavimi išsiskirsiu!“.
Šis metodas – labai pavojingas. Ypač jeigu iš tikrųjų asmuo neturi jokio noro nutraukti santuoką.
Grasindami partneriui skyrybomis, didinate riziką, kad šeima iš tiesų iširs.
O įdomiausia, kad realų ir galutinį prašymą nutraukti santuoką greičiausiai pateiksite visai ne jūs, o jūsų sutuoktinis, kuriam grasinote.
„Išankstinis sielvartas“
Psichologijoje yra įdomi sąvoka – „išankstinis sielvartas“.
Ji reiškia štai ką: žmogus pradeda nerimauti dėl įvykio, kuris dar neįvyko.
Laikui bėgant asmuo pripranta prie šios būsenos ir nurimsta: „Tai vis tiek neišvengiama! Kokia prasmė sielvartauti, jei vis tiek negalėsiu nieko ištaisyti?“.
Kai kuriose situacijose toks mąstymo būdas padeda žmogui psichologiškai pasirengti rimtoms problemoms.
Kitais atvejais „išankstinis sielvartas“ priverčia žmogų pasiduoti ir nustoti kovoti.
Kodėl negalima grasinti vyrui/žmonai skyrybomis
Dabar grįžkime prie to, nuo ko pradėjome.
Kodėl grasinimas skyrybomis – labai bloga idėja?
Atsakymas paprastas: naudodami tokį metodą, jūs priversite savo partnerį pradėti jausti tą patį mūsų minėtą „išankstinį sielvartą“.
Iš pradžių jūsų antroji pusė išsigąs ir bandys pakeisti situaciją… O paskui tiesiog susitaikys su tuo, kas vyksta.
Jūsų antroji pusė gali padaryti klaidingą išvadą, kad skyrybos neišvengiamos ir paprasčiausiai atsisakyti bandymų atkurti normalius santykius.
Laikui bėgant, galiausiai žmogus nuspręs: „O juk santuokos nutraukimas – ne toks jau ir neteisingas sprendimas!“.
