Kodėl tėvai neturėtų stengtis būti savo vaikų draugais

Originalas

Vieni tėvai bendrauja su vaikais kaip lygūs su lygiais, leisdami savo atžaloms per daug, kiti elgiasi pernelyg autoritariškai. Ir vieni, ir kiti daro klaidų.

Su despotais viskas aišku. Panagrinėsime draugiškąjį variantą. Draugystė reiškia artimus, lygiateisius santykius, pagrįstus abipusiu pasitikėjimu, prisirišimu ir bendrais interesais.

Prieš kurdami draugiškus santykius su vaiku, pirmiausia apsvarstykite tokios draugystės niuansus. Juk ji kardinaliai skirsis nuo bendraamžių draugystės, nes tarp vaiko ir tėvų negali būti 100 proc. lygiateisių santykių. Kodėl?

Mažyliai

Sunku įsivaizduoti lygiateisius santykius tarp suaugusių tėvų ir 3–5 metų vaiko. Tačiau kai kurie tėvai vis tiek stengiasi juos sukurti.

Tokio amžiaus mažylis turi suprasti, kad tėvai yra vadovaujantys. Jie dalijasi savo patirtimi, saugo, gina ir nustato tam tikrus apribojimus. Jeigu to nebus, vaikas taps nevaldomas, jis nebepajėgs susidoroti su savo emocijomis.

Tarkime, tėvas moko sūnų kovoti „vyriškai“. Jie – „draugai“. Po to vaikas gali prieiti prie tėvo ir trenkti jam į galvą sunkiu daiktu. Mažylis nesupras tėvo nepasitenkinimo, jeigu elgesio ribos nebuvo nustatytos iš anksto. Juk jis buvo skatinamas „kovoti“. Tokią tėvo pamoką jis gali panaudoti ir žaisdamas su kitais vaikais.

Tėvai turi nustatyti vaikams taisykles, kaip galima elgtis, o kaip ne.

Tėvų draugystė su 3–5 metų vaikais turi apsiriboti žaidimais ir vaiko ugdymu.

Moksleiviai

Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, didžioji jo gyvenimo dalis vyksta ne šeimoje. Tuo metu ypač išryškėja vaiko poreikis turėti tvirtą tėvo petį, juk draugiško bendravimo su kitais vaikais jam dabar netrūksta.

6–10 metų vaikui svarbu žinoti, kad egzistuoja žmogus, kuris yra stipresnis, išmintingesnis ir labiau patyręs, kurio visada galima klausti patarimo ir prašyti pagalbos, palaikymo. Neįmanoma draugauti lygiomis teisėmis ir kartu pripažinti tokio draugo autoritetą.

Vaikas turi visada jausti pagarbą tėvams ir žinoti, kad jų žodis yra lemiamas. Juk turbūt nenorite, kad moksleivis neatsiklausęs imtų jūsų daiktus ir išeitų, kur tik nori, be įspėjimo?

Paaugliai

Dabar panagrinėkime draugystę tarp tėvų ir paauglio. Šis variantas yra sudėtingiausias.

Stengdamiesi paversti santykius jaukiais ir darniais tėvai dažnai nepastebi, kaip perlenkia lazdą. Pavyzdžiui, vieniša motina gali per daug įtraukti vaiką į savo asmeninį gyvenimą ir savo problemas, prašyti patarimo ir apsaugos.

Dar blogiau, kai tėvai dalijasi su vaiku savo baimėmis, skausmais ir nemaloniais išgyvenimais.

Paauglys neįvertins tėvo ar motinos bandymo pažeminti save ir savo patirtį, kad pasidarytų lygus su paaugliu. Reikia prisiminti, kad apie lygybę čia negali būti nė kalbos – suaugusieji turi didelę gyvenimo patirtį, kuria turi dalytis su jaunąja karta. Žinoma, galima domėtis paauglio nuomone, bet nedera perkelti ant jo pečių svarbių klausimų sprendimo.

Tuo pat metu į totalią kontrolę ir apribojimus paauglys reaguos priešiškai. Paauglio tėvui reikėtų užimti stebėtojo poziciją ir būti vyresniuoju draugu, kuris nelenda prie vaiko be priežasties, bet visada pasirengęs ateiti į pagalbą, kai prireiks.

Visuose santykiuose, ypač santykiuose su vaikais, reikia laikytis aukso vidurio. Kartais gali tekti balansuoti kaip akrobatams po cirko kupolu. Pirmiausia atsakykite sau į klausimą, kaip suvokiate draugystę su vaiku. Kam jums reikalinga tokia bendravimo forma? Gal jūs paprasčiausiai nenorite paleisti vaiko nuo savęs?



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *