Mainai santykiuose

Visi santykiai, ar tai būtų meilė, draugystė ar verslas, pagrįsti mainais. Priimta manyti, kad dvasingi santykiai yra nesavanaudiški, o materialiniai – ydingi. Tačiau tai – klaida.

Ar draugaujate su žmogumi, kuris jums visiškai neįdomus, iš kurio nėra ko pasimokyti ir kuris nesidomi jūsų gyvenimu, nepalaiko jūsų? Vargu. Nes kitaip – kas jus gali sieti tarpusavyje? Mes turime santykius tik su tais, kurie turi mums ką duoti – moraline ar materialia prasme.

Panagrinėkime keturis mainų variantus.

Vienpusiai mainai. Kai imate, patys nieko neduodami. Tai gali būti informacija, materialios vertybės, emocijos. Problema čionai ta, kad, pirma, tai kas gaunama – nevertinama, juk viskas buvo gauta už ačiū, be pastangų ar pinigų. Dar daugiau – tai puikus būdas užsimaukšlinti sau ant galvos karūną, kadangi kai kuriems žmonėms susidaro įspūdis, jog kai kas turi atliekamų resursų ir jo gyvenimas nepasikeis, jei padovanos kam nors pinigų ar išklausys eilinę istoriją iš asmeninės Santa Barbaros.

Antra – jei vienpusiai mainai vyksta reguliariai, antrasis žmogus nuvertinamas, jo jausmai ir lūkesčiai tampa nesvarbiais. Koks skirtumas, kad jis neturi laiko, kad jo paties vaikai serga, juk išklausydavo mane anksčiau, o dabar aš į krizę įsmukau, jis tiesiog PRIVALO padėti, daugiau neturiu į ką kreiptis.

Trečia – tai destruktyvu ir jūsų pačių atžvilgiu, kadangi atsiranda pranašumo jausmas, atsiranda iliuzija, jog galima rasti atramą išorėje, o ne savo paties viduje. Šį niuansą puikiai iliustruoja pasakėčia apie žiogą ir skruzdėlę. Užuot užsiėmęs savo gerove ir planais ateičiai, žiogas linksminosi, nes galvojo, kad jam kažkas privalo padėti sunkioje situacijoje.

Nelygiaverčių mainų atveju vienas gauna daugiau, nei duoda. Šioje situacijoje antrasis jaučiasi apgautas, kadangi, remdamasis savo subjektyviais pojūčiais, laiko save nuskriaustu ar nusipirkusiu prekę už pernelyg užkeltą kainą. Ilgalaikiuose santykiuose greičiausiai kils konfliktų „be jokios regimos priežasties”, nes partneris sieks kompensuoti daviau-gavau skirtumą kitose situacijos. O tai sukels pasipiktinimą partneriui. Čionai yra labai didelė rizika įsivelti į nesveiką priklausomybę vienas nuo kito.

Lygiaverčių mainų situacijoje abu dalyviai jaučiasi lygūs. Šiuo atveju konfliktai bus minimalūs, kiekvienas jaučia pasireiškimo laisvę. Tai – balansas, kurio mes visi intuityviai siekiame.

Mainai su viršytais lūkesčiais. Lygiaverčiai mainai tarp abiejų dalyvių, tačiau finale vienas galiausiai duoda žymiai daugiau, negu reikia. Marketinge tai puikiai pastebima, kai perkant prekę, pardavėjas dovanoja kuponą nuolaidai ar suvenyrą. Pirkėjas patiria papildomą džiaugsmą ir yra didelė tikimybė, kad vėliau sugrįš dar kartą ir papasakos apie parduotuvę pažįstamiems.

Norint sukurti harmoningus santykius, svarbu duoti daugiau be jokių papildomų lūkesčių ir neįjungiant vidinio kalkuliatoriaus, kadangi partneris gali nesugrąžinti „skolos” ir susidarys įspūdis, kad mainai yra nelygiaverčiai (žiūrėkite antrą punktą).

Paprasčiau kalbant, jei norite harmoningų santykių, duokite ir gaukite. O jeigu norite santykius sutvirtinti ir vystyti – viršykite partnerio lūkesčius.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *