Meilės be atsako priežastimi gali tapti ištisos dvi problemos.

Pirmoji. Žmogus pats sau susigalvojo mylimojo/mylimosios vaizdinį ir santykių raidos scenarijų. O realybėje nėra nė užuominos į artumą, jokių veiksmų žmogus nesiima, bijodamas, kad jam bus pasakyta „ne”. Na o mylimas žmogus gali netgi nenutuokti apie mūsų herojaus jausmus ir kančias.

Antroji. Vienatvės tuštumos užpildymas. Kitaip tariant: kai nėra kuo užpildyti savo vidinės erdvės. Tokiais atvejais žmonės iš nuobodulio ir nykumo jausmo pradeda ieškoti aukos, o paskui kenčia nuo meilės be atsako.

Kuo pavojinga meilė be atsako?

Ji bloga tuo, kad ji visiškai nuvertina jūsų asmenybę. Kitaip sakant, jūs nustojate būti patys sau prioritetais, nuvertinate save ir savo poreikius bei troškimus.

Kad galima būtų to išvengti, reikia:

• Išsiugdyti sveiką savivertę;
• Atkurti emocines jėgas;
• Išmokti spręsti savo paties problemas.

Tapus nepriklausomu, įdomiu, išsivysčiusiu žmogumi, galima pagaliau sukurti sveikus santykius lygiomis sąlygomis. O būtent tai ir vadinama abipuse meile.

Ką daryti, jeigu meilė ne abipusė?

Pirmiausia, ką reikia padaryti – užduoti sau keletą klausimų ir sąžiningai į juos atsakyti.

• Ką tokia meilė duoda mylinčiam žmogui?
• Kas jam neleidžia nutraukti santykių, jeigu jis mato, kad jo partneris nereaguoja į jo jausmus ir poelgius?
• Kas verčia partnerį pasilikti santykiuose, kuriuose jis nejaučia antrajam poros nariui jokių jausmų?

Visos nelaimingos meilės formos turi bendrą bruožą: norą gyventi su kažkuo nepasiekiamu, o taip pat pergyvenimus, kuriems nereikalingas antras žmogus.

Patsai meilę be atsako išgyvenantis žmogus nenori nieko keisti, kadangi nepaisant neigiamų išgyvenimų, iš šių jausmų jis taip pat gauna kažką svarbaus sau (pavyzdžiui, pilnatvės, užsipildymo jausmą kasdieniame gyvenime arba patvirtinimą, kad jis yra geras, juk manyje gyvena toks nuostabus jausmas, kaip meilė).

Gaunasi, kad vidiniai procesai čionai vaidina pagrindinį vaidmenį, o išorinė situacija ne tokia jau svarbi.