Motinystės energija

Moteris panaši į akumuliatorių. Nes svarbiausias dalykas, su kuriuo ji darbuojasi – energija. Ji tą energiją kaupia, transformuoja ir panaudoja. Ir taip be sustojimo. Energijų būna pačių įvairiausių, dėl kiekviena iš jų saugoma atskiruose skyreliuose.

Yra moteryje skyrelis, kur saugoma labiausiai deficitinė šiuolaikiniame pasaulyje energija. Deficitinė, ir dėl to visų taip trokštama. Tai motinystės energija. Kodėl ji deficitinė ir reta?

Gatvėje į akis krinta įvairios moterys. Labai seksualios, stilingos, nusikankinusios, pavargusios, dalykiškos. Jos gali vaikščioti su vaikais, vežimėliais, dviratukais. Tačiau labai retai tenka sutikti Mamas.

Jeigu nusiperkame pianiną, tai visiškai nereiškia, kad tampame pianistais. Jeigu paimame į rankas skalpelį, šis instrumentas nepaverčia mūsų chirurgais. Jeigu įsigijome fotoaparatą, mes netampame foto menininkais. Tas pats su vaikais. Jeigu pasigimdžiau vaiką, tai dar nereiškia, kad tapau Mama.

Tačiau mums tokia mintis net į galvą nešauna. Mes pasirengusios penkis metus mokytis universitete, kad išmoktume teisingai užpildyti buhalterijos blankus darbe. O kai kalba užeina apie motinystę, kažkodėl manome, kad viskas gausis savaime. Būtų labai keista, jei autobuso vairuotoju paskirtų žmogų, kuris ką tik pamatė autobusą pirmą kartą gyvenime.

Tai kodėl manote, jog motinystėje turi gautis savaime? Ne taip baisu kažką sugadinti? Ar atrodo, kad išvis nėra ko laužyti?

Kažkas, žinoma, gausis savaime – taip gamtos sumanyta. Ir vaikas gims, ir pieno atsiras. Bet netgi čia galime savo smegenine sutrukdyti natūralius procesus ir natūralią įvykių eigą. Galime nuspręsti, kad krūtinę gamta sukūrė ne tam, kad ja būtų vaikai maitinami (įdomu kam?) Arba kad mūsų organizmas nepritaikytas tam, kad pats pagimdytų (o kaipgi tada jis pats užmezgė vaisių ir išnešiojo?)

Mes norime vaikų, tačiau nenorime būti mamomis. Norime atrodyti taip, tartum niekada negimdėme. Norime gyventi, tartum neturėtume vaikų. Norime girdėti kupinus nuostabos „Nejaugi jūs turite vaikų?” Mums tai atrodo malonu, paglosto ausį. Tik argi tai pasiekimas? Argi tai komplimentas?

Vaikai tampa punktais mūsų „darbų sąraše”, tačiau negali tapti mūsų gyvenimo dalimi, mūsų širdžių gabalėliais. Kaip nebūtų gaila. Mes taip ir negalime transformuotis, pakeisti širdies, energetikos. Dėl to taip klaikiai bijome susenti, sustorėti.

Pasaulyje aukštinamos seksualios moterys, dalykiškos, sėkmingos, kokios tik norite, bet tik ne motinos.

Motinos gauna minimalias pašalpas, jos laikomos išlaikytinėmis, veltėdėmis. Jų negerbia, į jas niekas nenori lygiuotis. Niekas nenori būti mama. Nori tiesiog turėti vaikų. Ir likti tokia kaip anksčiau – seksualia ir dalykiška. Tokios moterys žvelgia į mus iš TV ekranų, reklaminių skydų, žurnalų puslapių.

Jos tampa sektinais pavyzdžiais. Moteriška energija eksploatuojama kairėn ir dešinėn, nes ji padeda gerai parduoti ir kursto publikai aistras. Vadinasi, skatina vartoti. Vartojimas mūsų materialiam pasauliui naudingas, kaip ir geismas. O motinystė – ne. Nes motinystės energija atpalaiduoja, padaro žmogų laimingu dėl to, ką jis jau turi. Jokių pardavimų, jokių spontaniškų pirkinių.

Mes matome tas, kurios prieš du mėnesius pagimdė, o šiandien jau demonstruoja ant podiumo apatinius drabužius. Ir tikime, kad tai teisinga. Pavyzdžiais mums rodomos tos, kurios išeina į darbą, kai vaikui sukako 6 mėnesiai. Ir iš visų jėgų siekiame daryti lygiai taip pat.

Bet pasakykite, argi normalu, kai mama palieka 6 mėnesių kūdikį auklei ir išbėga „mesti nereikalingo svorio”, net jeigu dings pienas?

O kas gero tame, kad tavyje nemato motiniškumo aplinkiniai? Juk jeigu nemato, tai tikriausiai šito instinkto ir nebėra.

Ar galima laikyti motina moterį, kuri vaiką tik pagimdė, bet nedėjo nė menkiausių pastangų jį auklėjant?

Ar tapo motina moteris, kuri savo vaiko praktiškai nemato ir visiškai nežino, kas jo širdyje?

Ar daug motinystės moteryje, kurios protas visu 100% užimtas vien darbu ir savo išvaizda?

Kaip motinystė gali derintis su nenoru susigadinti krūtinės formos, nenoru kęsti gimdymo skausmą, dėl ko prašoma Cezario pjūvio?

Jeigu motina bet kokia kaina siekia atrodyti kaip dvidešimtmetė mergužėlė, kas su ja atsitiks, kai dvidešimt sukaks jos dukteriai?

Ar galima vadinti motina moterį, kuri sukuria ir vis kursto namuose nesibaigiančio streso atmosferą, kuri pastoviai viskuo nepatenkinta?

Ar galima laikyti motina moterį, kuri abejinga kitų šalia jos esančių vaikų poreikiams?

Ar galima vadinti tikra motina tą moterį, kuri nejaučia jokios užuojautos, jokio supratimo ir palaikymo kitoms mamoms?

Argi normalu vos pagimdžius dalyvauti kokiuose nors viešuose renginiuose, vienai išvažiuoti atostogų, šėlti klubuose ir vakarėliuose? Juk pirmieji mėnesiai vaikui – patys svarbiausi ir vertingiausi. Šis laikotarpis tiek sakralus ir svarbus motinai, kad tikra beprotybė švaistyti jį darbui ar vakarėliams. Šiuo periodu moteris išties tampa motina, atsiveria jos širdis, ji išmoksta mylėti visa siela, išmoksta Būti. Būti motinystės energijos sraute. Gamta suteikia mums tokį šansą hormonų pagalba. Tik mes linkusios nusispjauti į šį šansą.

Turiu pažįstamą, ji pakankamai jauna, o štai vaikų turi pakankamai. Ji iš tiesų labai gerai atrodo. Kita prasme – gerai. Į paauglę ji nepanaši. Tačiau svarbiausia – ne išvaizda ir apsirengimas. Ir vieno, ir kito jūs net neįsiminsite. Pakanka jai įžengti į kambarį, kad apimtų jausmas, tarytum tave su meile apgaubė šiltu pledu. Tave asmeniškai. Tarytum tu čia būtum svarbiausias žmogus. Pasijunti labai jaukiai, šiltai. Kūnas atsipalaiduoja, sulėtėja. O ji dar net burnos praverti nespėjo, viso labo įžengė į kambarį.

Kai moteris skleidžia motinystės energiją, vyrai nustoja ją suvokti kaip seksualinį objektą. Jie pasąmoningai pradeda žvelgti į ją kaip į savo motiną (gerąja šio žodžio prasme). Padeda, rūpinasi, apgaubia dėmesiu. Pajunta pagarbą. Moteris lengvai visa tai gaus iš vyro, jei atsidurs motinos būsenoje.

Senovėje tokias moteris vadino „motulėmis”, „motušėmis”. Į visas moteris buvo žvelgiama kaip į potencialias motinas. O šiandien moterys laikomos tiesiog patelėmis. Atleiskite už grubumą, bet šitas žodis tinka labiausiai. Mumis nori mėgautis – žiūrėti į mūsų gražius apnuogintus kūnus ir turėti su tais kūnais santykių.

Pasauliui trūksta ne seksualumo, ne verslo damų ir ne gražuolių su bikiniais. Ir netgi ne mokytojų, gydytojų ar virėjų. Šitas pasaulis išbadėjęs, jis kenčia nuo to, kad trūksta tikrų Motinų. Ir tai anaiptol ne paprastas alkis ir badas. Dauguma žmonių turi ir maisto, ir vandens. Tik šviesos širdyje nebėra, šiluma išsisklaidė. O poreikis – didžiulis. Poreikis, kad kas nors sušildytų sielą sava siela: kad greta moters galima būtų atsipalaiduoti. Būti savimi. Ir tuo pat metu būti mylimu ir sušildytu. Tartum apgaubtam šiltu pledu. O tai įmanoma tik greta tikros moters, o jei tiksliau – greta tikros motinos.

Mes taip įsijautėme į moteriškumo atgaivinimą, į įvairiausias seksualines praktikas, taip aršiai puoselėjame savo patrauklumą, kad visiškai nuvertinome motinystę. Mes tampame moterimis ir tai puiku, turint galvoje, kad anksčiau siekėme tapti vyrais. Bet ar ne laikas eiti dar toliau į savo moteriškumą ir tapti ne šiaip moterimis, bet ir motinomis? Juk tai dar sudėtingesnis lygmuo, žymiai vertingesnis.

Mama – tai ne įrašas vaiko metrikoje, tai žymiai daugiau. Tai ne diplomas, liudijantis apie profesionalumą konkrečioje sferoje. Mama – tai mąstymo būdas ir būdas jausti. Tai vertybė ir energetika. Tai daugiau, nei galima nusakyti žodžiais – netgi šiame tekste. Šitos energijos esama kiekvienoje iš mūsų. Tačiau daugumoje mūsų ji snaudžia. Daugelis moterų ją atstūmė, atmetė, nes ši energija nelabai patogi, iš jos negausi žaibiškų dividendų tiesiog čia ir dabar. Daugelis moterų nesugeba įvertinti šios energijos gilumo ir mato tik viršutinius sluoksnius. Daugelis jos paprasčiausiai bijo, kabinėdamos ant motinystės įvairias keistas etiketes. Ir dauguma prie jos taip ir neprisiliečia, netgi jei turi vaikų.

Motinystės energija – tai ta būsena, kurioje moteriai derėtų buvoti 90% savo laiko. Persijungti galima tik likus dviese su vyru – paleidžiant į laisvę savo seksualią katytę, bet ir tai ne visam laikui. Visose kitose situacijose būti motina saugiau ir naudingiau. Tačiau, deja, tokia būsena nepasižymi prestižu. Už tai neapdovanojama, nedalinami diplomai, už tai nesusilauksi aplodismentų ir netgi negausi atlyginimo. Štai toks paradoksas – tai, kas šiuo metu pasaulyje reikalingiausia, turi mažiausiai prestižo ir menkiausiai atlyginama.

Kaip suprasti, kad tai motinystės energija? Kaip ji atrodo, kaip pajausti?

  • Kai esate šiame motinystės energijos sraute, jūs neskirstote vaikų į savus ir svetimus. Jūs vienodai gerai elgiatės su visais mažaisiais, kurie tik pasitaiko jūsų kelyje. Bet kurį iš jų maitinate, globojate, nedarydami skirtumo;
  • Kai esate šiame sraute, jums kiekvienas suaugęs žmogus – tarsi jūsų vaikas. Esate pajėgi žvelgti į jį nuolaidžiai, su meile. Suprasti, atleisti, priimti. Kažkuriuo momentu netgi pastebėsite, jog jūsų daugiau niekas nebemėgina įskaudinti;
  • Moteris, esanti motinos būsenoje, niekur neskuba. Tai tolygaus, galingo srauto būsena. Tai daugiau nebe audringas kalnų upelis, o plati, galinga upė. Jos paviršiuje nepastebėsite nereikalingų verpetų, ji teka sava kryptimi, savais reikalais, turėdama į tai pilną teisę ir visas galimybes;
  • Moteris-motina pajėgi sutramdyti aplinkui esančią erdvę, ji pajėgi išlaikyti pusiausvyroje savo protą ir tada aplinkinė erdvė užsipildo tyla ir ramybe;
  • Viskas, ką daro moteris-motina, daroma su meile ir atvira širdimi. Net jeigu tenka nubausti neklaužadą vaiką, jos atvira širdis padaro tai taip, kad vaikas nepajaučia nuoskaudos. Nes viskas iš meilės ir su meile;
  • Motinystės energija suformuoja pusiausvyrą tarp moters kūno ir sielos – ji turi kontaktą ir su vienu, ir su kitu. Pusiausvyra, harmonija, vientisumas, pilnatvė.

Galima dar labai ilgai aprašinėti šias nuostabias moteris. Ir man labai malonu apie jas kalbėti, nors pati esu dar labai toli nuo idealo.

Mes arba esame šiame sraute, arba ne. „Pusiau nėščių” nebūna. Energijos esama kiekvienoje moteryje, tik ne kiekviena leidžia jai reikštis. Kaip nebūtų gaila.

Iš tikrųjų buvimas šiame sraute nepriklauso nuo to, gimdė moteris, ar ne. Dauguma mergaičių vaikystėje gyvena būtent šioje būsenoje, kol joms nepaaiškina, kad tai neteisinga. Paskui jos visą likusį gyvenimą paklus svetimiems aiškinimams, kad būti tiesiog mama – nepakanka. Nepakanka ko? Nepakanka dėl ko?

Nėštumo metu ir pagimdžius, gamta, žinoma, padeda mums įsilieti į šį srautą. Tačiau tai tik vienas iš galimų variantų. Tinkantis anaiptol ne visoms. Daugumai bevaikių moterų kaip tik tenka laikyti šį egzaminą – išmokti būti sraute, tapti motina tam, kad pagaliau susilauktum vaiko. Nes tikroji motina negali likti be vaikų. Jeigu jumyse žydi ši motinystės energija, būtinai turėsite vaikų. Jie pasirinks jus, kaip bitės pasirenka pražydusį gėlės žiedą. Ir jums bus nesvarbu – jūsų tai vaikai, ar įsivaikinti. Kokius Dievas davė, tie ir jūsų.

O jeigu aš kol kas nepražydau ir netgi žiedo neužmezgiau, jeigu man tiesiog norisi bičių? Jei gaudysiu jas, viliosiu į savo tinklus pačiais įvairiausiais būdais? Ar gausiu, ko trokštu? Galbūt gausiu. Tam tikrą laiką turėsiu savo nuosavų bičių. Tačiau prasiskleidusia gėle aš netapsiu. Ir savo valia jokia bitė pas mane neatskris.

Motinystės būsena – labai galinga jėga. Būtent jos šiandien taip trūksta pasauliui. Būtent to taip ilgisi mūsų širdys, verdančios nuoskaudomis mūsų tėvų adresu.

Visų mūsų vaikiškų traumų priežastis yra tik viena – neturėjome tikrosios Mamos. Mūsų mamos šito nemokėjo, joms ne tai rūpėjo. Ir dabar mes visur ieškome šių mamų, vis iš naujo lipdamos ant to paties grėblio. Užuot ieškojusios šios energijos savo viduje. Ir išgydyti ne tik savas žaizdas, bet ir tų žmonių, kurie yra greta mūsų.

Būti motina nėra paprasta. Būti visada sudėtingiau negu tiesiog kažką turėti ar mokėti. Būti – tai neišvengiama transformacija, neretai – per skausmą, per „negaliu”. Tačiau būti – tai milžiniška galia, milžiniškas resursas.

Motinystė labai reikalinga mūsų dienomis. Visam pasauliui reikalinga. Mūsų vaikams. Ir mums pačioms.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *