Nepateisinami moteriški lūkesčiai

Visi žmonės kartais klysta, net patys protingiausi ir išmintingiausi. Kad ir kokiai kategorijai moterys save priskirtų ir kaip nesigirtų savo intuicija, vis dėlto ir jos daro tas pačias klaidas santykiuose, kaip ir vyrai. Netgi daugiau ir dažniau. Joms atrodo, kad žino ar nujaučia, kas dedasi jų mylimų vyrų galvose.

Nepaskambino, vėluoja iš darbo jau ištisą valandą, juk žinojo, kad šiandien į svečius uošvė atvažiuos, galvoja, kad jam taip paprastai viskas geruoju baigsis, galvoja, kad vien „atsiprašau” atsipirks… Ir štai taip sėdi žmona, didina apsukas, prisikambinti vyrui negali ir tik mintyse barasi ir keikiasi. O jis pateko į spūstį kelyje, telefono baterija nusėdo, negali įspėti, kad pavėluos. O žmona jau nuo slenksčio su riksmais – išklojo, išvertė jam ant galvos visus savo išsigalvojimus, net kaimynams girdisi.

Būtent dėl tokių išgalvotų dalykų ir kyla daugiausia konfliktų bei skandalų. O viskas dėl to, kad moterys galvoja apie tai, ko labiausiai bijo. Kad neapgautų, neišduotų, nepavestų. Arba priešingai, kažko sau prifantazuoja, kažko laukia ir tikisi iš mylimojo ir neretai tie lūkesčiai absoliučiai nepagrįsti, nebuvo jokio preteksto, jokios priežasties jiems atsirasti. Bet juk ji nori, kad viskas būtų būtent taip, kaip prisifantazavo.

Sugrįžo iš darbo pavargęs, su krūva neišspręstų problemų, o žmona svajingai sėdi ir laukia, kad grįžęs pasveikins su metinėmis, juk jiedu jau du metus drauge. Laukia dovanos, o kas tai bus – rankinukas, apie kurį ji svaidė užuominas, ar kvepalai, kurių kvapas jam taip patiko naujoje parduotuvėje? Nei vieno, nei kito. Nuoskaudos, ašaros, barnis ir skambučiai draugėms. Bet juk galima buvo pagalvoti ir apie tai, jog jis paprasčiausiai persidirbo, kad padarė tai ne specialiai, juk visko prisiminti neįmanoma ir jis galėjo būti jai labai dėkingas, jeigu ji būtų tiesiog prisiminusi apie artėjančią datą.

Vyras negali nuspėti, pagalvoti, susivokti ką galvoja moteris, kas dedasi jos galvoje ir ko jai reikia konkrečiu momentu. Na, ne ekstrasensai jie, ne aiškiaregiai. O štai moteris nuolat iš vyro šito reikalauja. Be to, vyrais ne tokie emocingi, jie dažniau galvoja galva. Ir kaip dažnai tenka išgirsti: aš puikiai žinau, ką galvoja mano vyras, žinau, kaip jis į tai sureaguos. Tik labai įdomu, iš kur moteris gali tai žinoti? Vėl anomalūs, mistiniai sugebėjimai?

Nieko žinoti jos negali, tai viso labo spėliojimai, fantazijos, neturinčios jokio realaus pagrindo. Tačiau moteriai labai norisi tikėti, kad kas jau kas, o ji puikiausiai pažįsta savo mylimą žmogų, o tas privalo lygiai taip gerai suprasti ją. Jis privalo būtinai suprasti, kad ji pastojo, jei suvalgė raugintą agurką, kad reikia nupirkti būtent tuos batelius, juk ji ilgai į juos žiūrėjo parduotuvės vitrinoje, kad ji nori sau automobilio, juk taip dažnai skolinasi iš jo. Nieko nesakydamos, nekalbėdamos, moterys nori, kad jas suprastų, išgirstų ir viską padarytų būtent taip, kaip joms norisi.

Tačiau taip nebūna. Ir būtent dėl to jos taip dažnai įsižeidžia, pyksta, ašaroja. O juk tiek nedaug tereikia – paprasčiausiai teisingai kalbėtis su mylimu vyru, o ne mokyti juo neįmanomo – skaityti svetimas mintis.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *