Įstrigti netinkamuose santykiuose dažniausiai yra moterų privilegija. Bijančios, kad tai geriausia, ką gali turėti, išmokusios poros santykių standarto iš tėvų, įsitikinusios, kad tik nuolankumas iš švelnumas gali sutvarkyti santykius (meilė nugali viską!) jos lieka su žeminančiu ir negerbiančiu vyru vis tikėdamos, kad reikalai pasitaisys.
Girdėjau vieną istoriją, kai tikrai pasitaisė – nepraėjo nei 30 ar 40 bendro gyvenimo metų ir vyras pagaliau liovėsi gerti bei dinginėti iš namų. Žmonai, žinoma, galima kabinti medalį ant kaklo ir dalis visuomenės tikrai užkabintų – va kokia moteris, visgi išlaukė savo. Gaila tik, kad vyras paskui neilgai gyveno.
Aš nekalbu apie santykius, kuriuose yra nedidelės problemos ir nei vienas iš partnerių nėra aukos vaidmenyje. Susimąstyti laikas, jei glostote galvelę to, kuris jau trečia para negrįžta namo, o į jūsų klausimus atsako grubiu – nesikabinėk.
Kodėl dalis moterų gyvena kaip tik su tokiais vyrais, o dalis šalia turi jas gerbiančius, tegul kartais pavedančius iš kantrybės, tačiau tokius partnerius, dėl kurių nekyla mintis, ar verta taip kankintis ir toliau? Visų pirma – jos nebijo likti vienos. Jei žmogus bijo būti vienas, neįsivaizduoja, kaip gyventų neturėdamas šalia žmogaus, yra praktiškai pasmerktas įkliūti į nevykusius santykius.
Kai žmogus baimėje, juo lengva manipuliuoti, jis linkęs nusileisti ir atleisti net bjauriausią elgesį, nes šiuo atveju neturi iš ko rinktis – o kas jei mane paliks? Ką tokiu atveju daryti? Mokytis vienatvės. Nutraukti virkštelę ir išeiti iš namų, pagyventi atskirai, išverkti visas ašaras, dėl to, kokios jaučiatės vienišos, išdrebėti visą baimę, išsiguosti visoms draugėms jei tai padeda ir suvokti paprastą tiesą – jūs galite gyventi ir išgyventi vienos. Vaikai išgyvena vieni tėvų palikti gatvėse. Ar tai malonu? Ne. O gyvenimas su žmogumi, kuris daro su jumis ką nori – malonus?
Antras punktas, laikantis moteris jas menkinančiuose santykiuose – išmokimas, kad taip ir turi būti. Iš mamų, močiučių, tetų jos išmoksta rūpintis vyrais kaip vaikais ir laiko, kad tai yra norma. Tokia moters dalia – kentėti iš meilės. Pasakysiu jums paslaptį – nieko nėra toliau nuo kančios kaip meilė. Tai žmonijos psichika sumalė kančią su meile, kančią pastatė ant pjedestalo ir garbino ją vienas dievas žino kiek tūkstantmečių. Meilės kankinys – pažįstamas terminas? Pamirškit jį. Ten, kur kančia – meilės nėra ir nebuvo.
Yra toks angliškas posakis – take it or leave it, kuris išvertus reiškia imk tai kas yra, arba keliauk savais keliais. Tai, kokį partnerį turite šalia savęs yra tai, kokį partnerį turite šalia savęs. Norisi kažką jame pakeisti, kad galėtumėte laimingai gyventi? Pamirškite ir tai. Nepatinka – susidedam daiktus ir keliaujam savais keliais. Žinoma, jei jūs galite taip padaryti ir padarytumėte – greičiausiai gyvenate su jus puikiai tenkinančiu partneriu ir turite daugiau mažiau gražius santykius. Arba ieškote/mielai sutiktumėte tokį, tačiau negyvenate su kažkuo, kas kiekvieną dieną smukdo jūsų savivertę ir savigarbą.
Ką daryti yra jūsų sprendimas. Niekas pasaulyje jums neįrodys, kad esate vertos geresnio vyro, o dalis moterų, gyvenančios su skriaudėjais, apskritai nesuvokia, kas vyksta ir neleistų blogo žodžio tarti apie savo išrinktąjį. Žinoma ir šito straipsnio jos neskaito, tad pavojaus, kad atsimerks ir apsidairys aplinkui, nėra.
Dar vienas aspektas – skriaudžiantis vyras yra tam tikra prasme saugus. Turbūt galvojate, kad vargu ar kokia kita moteris su juo gyventų. Kaip gerai – jokios baimės, kad nuvilios. Galite būti tikra, kad vienaip ar kitaip jis grįš pas jus, gal šaltas, nepatenkintas, besikeikiantis – bet grįš. O padoresnis, švelnesnis gali ir negrįžti kai tokia paklausa už lango. Dar viena paslaptis – jūsų daugiau jokiai moteriai netinkamas brangusis gali turėti jų visą pundelį ir namo grįžta tik dėl to, kad daugiau jokia moteris jo nemaitins ir neglostys. O jei netyčia atsiras kita, negalinti pabūti viena be vyro ir išmokyta lankstytis jam kaip dievukui, tiek jį ir tematysite.
Save gerbianti, tvirta ir pasitikinti savimi moteris yra ne ta, kuri laiko savo vyrą už tarpkojo, o ta, kuri savo gyvenimą dalinasi su vyru užuot jį jam atidavusi. Kuri gerbia, myli, glosto, maitina – tikras švelnumo įsikūnijimas, tačiau tik iki tol, kol vyras neperžengia ribų. Jokių „šį kartą atleisiu“ pas tokią moterį nėra. Kiekvienas žmogus jos rate žino, kaip su ja galima elgtis, o kaip ne. Stiprios moters gynyba taip pat nėra aštrus liežuvis ar isterijos protrūkis, o aiškus, gal net tylus ir ramus, parodymas žodžiais ir veiksmais, kad jei jūs su ja taip elgiatės – jūs jos daugiau nedominate ir nedominsite, nebent padarysite išvadas ir elgsitės atitinkamai. Tokia yra tiek save gerbiančios moters tiek vyro pozicija tiek poroje tiek bet kokiuose santykiuose su bet kokiu žmogumi. Jei negimėte su ja – sveikinu, jūsų laukia įdomios patirtys atsistoti ant savo kojų, vis mažiau priklausyti nuo aplinkos ir vis aiškiau suvokti, kad vienintelis žmogus su kuriuo tikrai reikia gyventi kiekvieną akimirką esate tik jūs patys.
Pora svarbių momentų, apie kuriuos verta žinoti kiekvienai moteriai:
· Jei jūsų vyras elgiasi netinkamai ir nežinote, ar jau peržengtos padoraus jo elgesio ribos – pasikalbėkite su pora išmintingų žmonių ir jie patars, ar jau reikia imtis skaudesnių vyro auklėjimo priemonių. Kartais labai verta atkreipti dėmesį į tai, ką apie jūsų vyro elgesį sako draugai ir tėvai.
· Vyro elgesys, kai reikia imtis rimtesnių žingsnių, yra nebūtinai mušimas ar nepagarba. Kartais vyrai aptingsta ir nebeskiria pakankamai dėmesio moteriai arba šeimai – vyras tarsi atsiriboja nuo visko ilgam laikui – tai irgi signalas imtis rimtesnių priemonių.
· Į neleistiną vyro elgesį reikia reaguoti iš karto, nes kentėjimas ir nuolaidžiavimas nepastebimai smukdo moters savigarbą ir po tam tikro laiko moteris net pati nesupranta, kad ji jau seniai neadekvačiai vertina situaciją.
· Būna atvejų, kada ilgai kentėjusi nepriimtiną vyro elgesį, moteris visgi pratrūksta, palieka vyrą, išvažiuoja gyventi pas tėvus ir tik tada vyras ant kelių atšliaužia darydamas išvadas ir keisdamas savo elgesį. Problema tame, kad po ilgos kančios moteriai dingsta meilė ir nepaisant to, kad vyras padarė išvadas – per vėlu, moteriai jis nebeįdomus. Tad užlaikyta reakcija neišsaugojo poros.
