Kiekvienoje poroje pakanka konfliktų, tarpusavio nesupratimo ir priekaištų. Jei pastarieji tampa sisteminiu reiškiniu, santykiai gali smarkiai nukentėti.
Kaipgi liautis priekaištauti partneriui?
Priekaištai gali būti susiję su pačiais įvairiausiais dalykais, pradedant neišjungta šviesa kambaryje, baigiant tuščiai iššvaistyta stambia suma. Gerai, jeigu partneriai pajėgūs racionaliai suvokti ir reaguoti jiems skirtas pretenzijas. Tada nesunku surasti savyje jėgų ir motyvacijos panaudoti negatyvią konflikto metu gautą patirtį savo poros labui. Partneriai darbuojasi su savimi, savo santykiais, nukreipdami porą link harmonijos ir tarpusavio supratimo.
Tačiau yra porų, kurios priekaištus naudoja ne kaip priemonę pareikšti nepasitenkinimą. Priekaištavimą jos pasąmoningai pasirenka kaip elgesio poroje strategiją. Pagal šią strategiją, vienam iš poros narių išprovokuojamas kaltės jausmas, dėl ko jis po to turi atlikti eilę veiksmų, kad patenkintų poros nario-provokatoriaus troškimus.
Konkretus pavyzdys: poroje įvyko kažkas tokio, kas privertė vieną narį priekaištauti kitam. Tarkime, dėl rūpinimosi, dėmesio trūkumo. Sekančią dieną „nusikaltėlis” grįžta namo su dovanomis. Pirmojo šeimos nario-provokatoriaus gaunama nauda iš tokios strategijos akivaizdi.
Neretai priekaištai maskuoja nuosavus trūkumus. Pavyzdžiui, vienas partneris nesugeba susigyventi su savo silpnais bruožais ir ima priekaištauti dėl tų pačių silpnybių antrajam. Tokia strategija turi didelį pranašumą: kai suverčiame kaltę kitam žmogui, mes patys nustojame jaustis kalti.
Tai destruktyvu, kenksminga, toksiška, tačiau suveikia.
Kaip liautis priekaištauti partneriui?
Stenkitės neapibendrinti. Kai partneris padaro kažką tokio, kas jums nemalonu, sukelia diskomfortą, neskubėkite kaltinti jo visomis mirtinomis nuodėmėmis. Tiesiog išreikškite nepasitenkinimą – konkrečios situacijos ribose.
Gerbkite partnerį. Kai išmoksite gerbti partnerio asmeninės erdvės ribas, jūs suprasite, jog jis – atskira asmenybė. Ir santykiai iškart įgaus kitą pavidalą, pagerės. Daugeliu atvejų, dėl ko nors priekaištaudami partneriui, iš tikrųjų mes priekaištaujame sau patiems. Atidžiau įsigilinus į visus tuos priekaištus, galima atkreipti dėmesio į savo pačių silpnas vietas.
Nesiekite idealo. Ir ne vien dėl to, kad toks dalykas pasaulyje neegzistuoja. Iš tikrųjų idealas – kažkas negyvo, sustingusio, užsifiksavusio. Tuo tarpu realus gyvenimas yra plastiška, lanksti materija, kuri nuolat transformuojasi. Vertinti reikia būtent tai. Kvaila trokšti idealių santykių, kiekvieną dieną įnirtingai ieškant ir aptinkant vis naujų ir naujų trūkumų santykiuose.
