Kai žmogus jaučiasi mažiau protingas, gabus ar patrauklus, nei yra iš tikrųjų, laiko save nereikšmingu ir nereikšmingu, greičiausiai tai yra žemos savivertės pasekmė. Toks savęs suvokimas trukdo tobulėti, trukdo kurti karjerą, gadina santykius ir bendrą gyvenimo kokybę. Žmonės su žema savigarba dažnai netiki savo jėgomis ir vengia atsakomybės, bijodami klaidų ir kritikos, rašo TSN.
Žema savigarba nepastebimai įsiskverbia į kasdienį gyvenimą – per įpročius, mąstymo būdą ir reakcijas. Šie įpročiai tampa vidiniais „stabdymo signalais“, trukdančiais judėti į priekį.
Kokie įpročiai griauna pasitikėjimą savimi?
Lyginimasis su kitais
Nuolat lygindamas save su kitais – kolegomis, draugais ar atsitiktiniais pažįstamais – žmogus praranda ryšį su savimi. Kiekvienas turi savo kelią, o bandymas gyventi pagal svetimus standartus sukelia savęs nepilnavertiškumo jausmą. Svarbu išmokti vertinti savo pasiekimus ir sutelkti dėmesį į savo tobulėjimą, o ne į svetimus laimėjimus.
Gyvenimas varžybų režimu
Noras būti „geresniu už kitus“ dažnai rodo gilų vidinį nepilnavertiškumo jausmą. Išoriškai tai gali atrodyti ambicingumu, bet iš tikrųjų tai bandymas įrodyti sau ir aplinkiniams, kad esi kažko vertas. Toks lenktyniavimas vargina ir išsekina, palikdamas nepasitenkinimo jausmą.
Viltis kaip išlikimo būdas
Paradoksalu, bet nuolatinė viltis stebuklui gali tapti stabdžiu. Kai žmogus tikisi, bet nieko nedaro, jis pakabina savo gyvenimą ant lūkesčių kablio. O nusivylimas, kuris ateina, kai lūkesčiai neišsipildo, ardo pasitikėjimą savimi. Geriau pasyvų laukimą pakeisti konkrečiais veiksmais.
Orientavimasis į svetimą nuomonę
Jei žmogui svarbu, kad jo veiksmai būtų nuolat vertinami teigiamai, jis nustoja būti savimi. Pataikavimas griauna vidinį tvirtumą, daro žmogų priklausomą nuo svetimų vertinimų. Išsilaisvinimas prasideda tada, kai leidžiate sau būti savimi – net jei kam nors tai nepatinka.
Nuolatinės abejonės savimi
Abejoti yra normalu. Bet kai tai tampa kiekvienos minties ar sprendimo fonu, savigarba vis labiau krinta. Siekimas idealo ir baimė suklysti gali paralyžiuoti. Mokykitės pasitikėti savimi ir leiskite sau būti netobulais.
Kaltė už viską pasaulyje
Jei es linkęs kaltinti save dėl bet kokių nesėkmių, net jei už jas neatsakingas, tai yra signalas. Per didelė savikritika veda prie depresijos ir vidinių konfliktų. Svarbu nepasilikti savikritikoje, o ieškoti būdų, kaip ištaisyti padėtį, arba paleisti tai, ko negalima pakeisti.
Manipuliacijos vietoj nuoširdumo
Kai žmogus neturi vidinės pasitikėjimo, jis gali griebtis manipuliacijų – žadinti gailestį, kreiptis į sąžinę, prisitaikyti. Toks elgesys ilgalaikėje perspektyvoje nepadeda ir griauna santykius. Savarankiškas žmogus kalba tiesiai ir sąžiningai, nevaidina kitų emocijų.
Sveika savigarba nėra įgimtas talentas, o kasdienio darbo su savimi rezultatas. Pastebėję vieną ar kelis tokius įpročius, svarbu nesibarti, o žengti pirmą žingsnį jų suvokimo ir pakeitimo link. Būtent taip prasideda kelias į savigarbą ir harmoniją.
