Dauguma žmonių galvoja, kad ieško meilės. Tačiau kai vyrai pradeda apie tai galvoti ir kalbėti, paaiškėja, kad jiems norisi susirasti mylimąją, turėti ją, laikytis jos ir nusiraminti ant jos krūtinės. Pašvęsti jai viską, ką daro, nustoti jaustis vienišais. Įsitikinti, pagaliau, kad su jais viskas gerai kaip su vyrais.

Kai apie meilę ima kalbėti moterys, paaiškėja, kad joms norisi kažkam priklausyti. Atsipalaiduoti to žmogaus glėbyje, priklausyti tam, kuris suteiks jai ramybę, savigarbą ir statusą. Moteris nori liautis pagaliau išsigalvoti atsakymus į netaktiškus aplinkinių klausimus, tokius kaip: „Kodėl dar neištekėjai?” ar „Kodėl vis dar neturi vaikų?”

Žmonės nori turėti, patys kažkam priklausyti, prisirišti ir patys kitą prie savęs pririšti.

Tačiau su tikra meile tai neturi nieko bendro, kadangi meilė – tai laisvė.

Žmonės painioja meilę su prisirišimu, priklausomybe ir turėjimu. Kontroliuoja mylimuosius, kad tie nesidairytų aplinkui. Griebiasi už mylimojo kaip skęstantys griebiasi šiaudo. Ima laikyti vyrus ir žmonas nuosavybe. Giriasi, didžiuojasi, priklauso nuo šios nuosavybės. Ir labai bijo jos netekti.

Visa tai sukelia daug kančių. Partneriai smaugia vienas kitą savininkiškumu. Žlugdo vienas kitą laikydami partnerį objektu. Ir santykiai galiausiai suyra. Arba prasideda nesibaigiančios kančios, nes dviese būti blogai, o išsiskirti išvis siaubinga dėl nesveiko prisirišimo.

Tada žmonės pradeda kalbėti, kad meilė – ta skausmas. Pradeda aptarinėti šią temą su draugais, rašyti ašaringas eiles ir dainas šia tema. Įsijunkite bet kurią radijo stotį ir išgirsite ištisą srautą dainų, kurių tekstai susiveda į: „Aš tave myliu, aš esu tavo” arba „Aš negaliu be tavęs”. Meilė, prisirišimas ir turėjimas. Neįmanoma gyventi be kito žmogaus. Ir visa tai dažniausiai sugrūdama į vieną posmą, į vieną sakinį. Tačiau meilės tokiose situacijose kaip tik ir nėra. Yra tik noras turėti ar pačiam kažkam priklausyti, bet ne meilė. Ir būtent tas noras ir verčia kentėti.

Prisirišimas prie žmogaus kaip prie savo asmenybės dalies, sukelia skausmą, kai tos dalies netenki. Ir dauguma laiko tai meile. Tačiau tikroji meilė – tai laisvė, supratimas, kad iš tikrųjų tasai žmogus tau nepriklauso. Jis gali bet kuriuo momentu ateiti ir išeiti. Meilė gali būti ir jos gali nebūti. Šito neįmanoma prognozuoti, numatyti, išpranašauti. Gali ateiti iš niekur ir bet kuriuo momentu išeiti.

Ir štai čia apima didelė baimė, nes jeigu šito neįmanoma kontroliuoti, tai gaunasi, jog gyventi reikia visiškai kitaip, nei iki šiol. Reikia sąmoningai išgyventi kiekvieną momentą.

Nieko nelaukti, neturėti jokių lūkesčių ir būti pasiruošusiam bet kokiai įvykių plėtotei.

Gerbti kitą žmogų.

Būti dėkingu už tai, kad jis nori būti su tavimi ir suprasti, kad tai ne jo pareiga, o laisvas pasirinkimas.

Priimti jo jausmus kaip dovaną. Prisiimti atsakomybę už savo laimę, užuot užkrovus ją partneriui ir paskui tą partnerį terorizavus – „padaryk mane laimingu!” Liautis laikyti gyvenimo prasme kitą žmogų ir susirasti ją savyje.

Suprasti, kad santykiai – tai didinamasis stiklas, išryškinantis tai, ką žmogus jau turi savyje.

O tikra meilė įmanoma tik tada, kai žmonės yra laisvi ir patys atsako už save. Kai nelaiko partnerio kamščiu, kuriuo galima užkimšti kokią nors skylę savivertėje. O laiko partnerį dovana, kurios dėka pasijauti laimingesnis.

Kad partneris nepaverčia tavęs, laimingo žmogaus, nelaimingu, o paverčia tave, laimingą, dar laimingesniu. Tikra meilė užgimsta ne iš deficito, o iš pilnatvės. Tikra meilė duoda ir nieko nereikalauja mainais.

Tikra meilė negali teikti skausmo, ji teikia vien džiaugsmą, pilnatvę ir laimę. Tačiau priaugti iki jos galima tik tada, kai savarankiškai tapai laimingas. Kai nustojai laukti, jog kažkas padarys tave laimingu. Kai nustojai ieškoti.

Nustojai ieškoti ne dėl to, kad praradai viltį, o dėl to, kad suradai save. Išmokai patirti malonumą iš vienumos. Suradai save ir trokšti pasidalinti tuo, ką suradai. Ir esi pasirengęs vienodai ramiai reaguoti tiek į partnerio „taip”, tiek į jo „ne”.

Norint aprašyti meilę, reikėtų naujų straipsnių ar ištisų knygų. Tačiau svarbiausia suprasti, kad ji labai skiriasi nuo prisirišimo ir troškimo turėti.

.