Jie tvirtina, kad priešingos lyties atstovai juo gali patraukti pirmiausia protu. Ar iš tikrųjų intelektas gali būti seksualus? Komentuoja psichologas Jose Errera ir seksologas Jevgenijus Kaščenka.
Britų žodyne „Collins Dictionary“ galima aptikti tokį apibrėžimą: „Sapioseksualas – žmogus, kuris laiko išvystytą intelektą seksualiai patraukliausiu bruožu“. Britų aktorė Marianne Faithfull, sykį viename interviu ištarusi šį keistą žodį, matyt, nusakė tai, kas seniai sukosi daugybės intelektualų galvose.
Apie 2000-uosius tradiciniai „moksliuko“ bruožai – nepritapimas, mokslo ir žinių manija, autistiškas elgesys – tapo naujo jaunimo gyvenimo stiliaus atributais. Išpopuliarėjo net specialus „moksliukų“ įvaizdis: dideli akiniai su sunkiais rėmais, kuprinės, languoti marškiniai, užsagstyti iki viršaus.
Filmų ir serialų herojais vis dažniau tapdavo keistos išvaizdos, tačiau genialūs mokslininkai, ekscentriški rašytojai, filosofai, originalūs ekspertai. O išgalvotas terminas „sapioseksualas“ galutinai įtvirtino intelekto kaip afrodiziako statusą.
Madinga tendencija ar nauja realybė?
„Mes kalbame apie metroseksualus, sapioseksualus, tačiau svarbu suprasti, kad visa tai neturi jokio ryšio su seksualine orientacija ar kokiais kitais esminiais žmogiško seksualumo elementais. Tiesiog kartais vis atsiranda naujų tipažų, pirmiausia populiarioje kultūroje, į kuriuos mes galėtume orientuotis, rinkdamiesi sau partnerį“, – mano seksologas J. Kaščenka. Kodėl apie sapioseksualus prabilome tik dabar?
„Kalbame tik apie naują pavadinimą, o pats fenomenas buvo žinomas labai seniai, – aiškina psichologas J. Errera. Kaip ir metroseksualai, kurie tapo šiuolaikine dendžių iš XIX a. reinkarnacija, sapioseksualai taip pat turėjo savo analogų kitose epochose.
Paprastai žavėjimasis protu, racionalumu ir sudėtingais svarstymais tapdavo madingu techninio progreso laikais, kai būdavo išaukštinami mokslininkai, išradėjai ir racionalizatoriai. Šiandien, kai technologijos vystosi nepaprastai sparčiai, tokia visuomenės reakcija atrodo visai logiška.“
Teisė į laisvę
Jeigu atkreipsime dėmesį į herojus, kurie jau tapo sapioseksualų kanonais, pastebėsime daug prieštaringų ir net nemalonių bruožų. Daktaras Hausas, Šerlokas Holmsas, fizikas Šeldonas Kuperis – visi jie negalėtų pasigirti nei įspūdinga išvaizda, nei žaviomis manieromis, nei tauriu charakteriu. Priešingai, dažnai jie nesirūpina savo išvaizda, nepaiso aplinkinių žmonių ir įprastinių elgesio normų.
Tuo jie ir žavūs, kad gali sau daug leisti. Dar daugiau: be savo ekscentriško elgesio jie visai neatrodytų efektingai. Kai Šerlokas Holmsas šaiposi ir savo draugo Vatsono trumparegiškumo, taip pat iš valdžios, policijos ir nusikaltėlių, jis tik patvirtina, kad yra viršesnis už juos.
Būdamas privačiu konsultantu, neturėdamas nei aukšto statuso, nei valdžios, nei pinigų, jis iškyla tik dėl savo nesunaikinamo bruožo – intelekto. Jis niekina formalumus ir stengiasi išsaugoti savo nepriklausomybę, visada užsiimti tuo, kas jam patinka. O tai jau yra didelė prabanga.
Universalus kriterijus
Egzistuoja dar viena priežastis, kodėl protas kaip seksualumo kriterijus iškeliamas į pirmą planą būtent dabar. „Šiandien įprasta jaunimo bendravimo terpe tapo forumai, socialiniai tinklai, – sako J. Errera. – Elektroninė komunikacija, žaibiški pranešimai – visa tai apriboja tokius viliojimo instrumentus kaip kūno kalba, intonacijos, žvilgsniai.“
Taip pat išaugo teksto reikšmė. Nuo to, kaip gerai sugebi reikšti mintis, esi sąmoningas ir šmaikštus, priklauso tavo sėkmė visuomenėje.
Pasaulyje, kur informacija tampa pagrindine vertybe, tokie parametrai kaip lytis, amžius, turtinė padėtis ir net išorinis patrauklumas praranda savo ankstesnę svarbą. „Kiekvienas mūsų gimdamas gauna kūną ir gali jį tobulinti, tačiau tam yra ribos. O vystyti intelektą galima kur kas didesniu diapazonu“, – pabrėžia J. Errera.
Be to, intelektas yra patogi platforma, ant kurios galima kurti santykius. „Jeigu kalbėsime apie harmoningus santykius, tai, be abejonės, dviejų protingų, intelektualiai išsivysčiusių žmonių ryšys bus patvarus, – sako J. Kaščenka. – Abu partneriai žino, ko nori, jiems lengviau išvengti nesusipratimų situacijų.“
