Savikritika ir depresija – neišskiriamas tandemas. Kaip jį įveikti?

Kai žmogų apninka depresinės nuotaikos, jam viskas atrodo niūru ir pilka. Ta nykumos būsena būna dar slogesnė, jeigu jis turi polinkį į savikritiką.

Bet koks nereikšmingas nukrypimas nuo numatyto plano ar klaidelė depresyvaus žmogaus akyse išauga iki milžiniško masto. Jis pradeda nekęsti savęs ir jaustis niekingas, vargšas, nevykėlis. Kaip išsivaduoti nuo tokios pragaištingos savikritikos?

Savikritika yra viena svarbiausių depresijos palydovių. Tokioje būsenoje žmogus, klijuojantis sau etiketes, bus linkęs į nuolatinę savigraužą ir kaltės jausmą.

Pavyzdžiui: „Aš esu niekam tikusi“, „Aš nesugebėjau susidoroti su darbu“, „Dėl visko kaltas aš pats“, „Aš kvaila, negraži, stora, baisi ir niekam nereikalinga“, ‘Aš nesugebu bendrauti su žmonėmis ir priimti teisingų sprendimų“.

Naikinantis savikritikos poveikis sergant depresija

Savikritika net menkiausias klaideles, kurias netyčia padaro žmogus, gali paversti neapykantos sau ir pykčio ant savęs priežastimi.

Pavyzdžiui: pavėlavęs 5 minutes arba netyčia išliejęs kavos puodelį, toks žmogus iškart ima niekinti save, vadinti idiotu ar nevykėliu.

Depresijos atvejais savikritika dažnai būna susijusi su kitais simptomais. Vienas iš jų – ruminacija, kai galvą užvaldo įkyrios savikritiškos mintys apie tai, kad žmogui niekada nepavyks kažko padaryti arba kad kažkas juo negerai.

Simptomai, su kuriasi būna susijusi savikritika

*Įkyrios mintys. Kai žmogus praktiškai visą dieną galvoja tik apie tai, koks jis yra blogas ir kaip viską sugadino.

*Neteisingi palyginimai. „Jaučiu, kad pralaimiu, nes negaliu liautis savęs lyginti su sėkmingesniais žmonėmis, kuriems,, kaip man atrodo, visada viskas sekasi geriau“.

*Nesugebėjimas mėgautis darbu. „Jeigu aš kažką darau, tai nuolat galvoju, kad darau blogai ir kad man kažkas nepasiseks“.

*Neryžtingumas. „Galiu pusė valandos rinktis parduotuvėje vieną iš dviejų jogurtų, nesugebėti apsispręsti, supykti ant savęs ir išeiti tuščiomis, nes nepasitikiu savimi“.

*Apgailestavimo baimė. „Aš bijau ką nors pakeisti savo gyvenime, nes jeigu patirsiu nesėkmę, tai visą likusį laiką dėl to gailėsiuosi“.

*Bejėgiškumas. „Man sunku ką nors pradėti daryti, kuo nors užsiimti, nes aš netikiu, kad sugebėsiu ką nors pakeisti į gerą“.

*Izoliacija. „Man neramu būti šalia kitų žmonių, nes bijau, kad būsiu neįdomus jiems, neturėsiu apie ką su jais kalbėtis, negalėsiu nieko papasakoti“.

*Suartėjimo baimė. „Turėjau kelis šansus užmegzti santykius, bet nesurizikavau to padaryti, nes jei kitas žmogus pažins mane geriau, tai būtinai atstums arba nuskriaus“.

*Nusiminimas. „Man labai liūdna dėl to, kad jaučiuosi menkysta“.

Atrodo, kad žmogus su tokiais simptomais niekada jau neišsikapstys iš savo depresijos. Tačiau reikia žinoti, kad medalis turi ir kitą pusę.

Iš esmės visų šių simptomų šerdis yra savikritika, kurią pašalinus, bus galima lengvai paveikti bet kurį kitą depresijos simptomą.

Tai yra, jeigu padirbėsite su savimi ir išguisite savikritiką, jūs įveiksite ir savo bejėgiškumo jausmą, ir depresines nuotaikas.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.