Neseniai manęs kažkas paklausė, kaip atpažinti savo žmogų.

Pirmas dalykas, kuris atėjo į galvą – džiaugsmas. Visi įsimylėjėliai iš pradžių patiria euforiją, taip veikia meilės hormonai. Džiaugsmas, kad sutikai kitą, kitokį žmogų, džiaugsmas, kad šis žmogus egzistuoja pasaulyje.

Jis yra štai toks, su visomis savo savybėmis, sugebėjimais ir charakteriu. Tai džiaugsmas ne tiek dėl savęs: „Kaip gerai aš jaučiuosi šalia jo“, kiek džiaugsmas dėl to, kaip gera, kad jis apskritai egzistuoja.

Savaime aišku, su savu žmogumi norisi turėti santykius, tačiau jūs nesate iki mirties pririšti būtent prie tokio rezultato. Jums gera tada, kada tam žmogui gera. Net jei neįmanoma ar nesigauna būti kartu, esate laimingi, kad jo siela kažkur gyvena ir yra laiminga.

Iš savo žmogaus pusės jūs jaučiate tokį priėmimą, kurio galbūt niekada gyvenime nepatyrėte. Jus priima absoliučiai visą, su visais „tarakonais galvoje”, pykstančius, kartais neypatingai gražius ar neypatingai protingus, gėdoje ir egoizme, paprasčiau sakant, jus priima kaip žmogų – gyvą ir netobulą.

O iš kitos pusės, savas žmogus – ne auka, kenčianti visas jūsų negeroves, tik jis vienas iš meilės jums gali pasakyti, kur jūs suklydote, padarėte kažką negerai, įskaudinote.

Su savo žmogumi jūs tarsi padidėjate kaip asmenybė. Vystymasis vyksta pačiomis įvairiausiomis kryptimis. Su savo žmogumi visapusiškiau atsiskleidžia jūsų gebėjimai, susiformuoja nuosavi tikslai ir planai, vyksta profesinis tobulėjimas, pilnai atsiskleidžia moteriškumas/vyriškumas, plečiasi jūsų interesų ir pomėgių sfera. Su savo žmogumi jaučiatės pilnaverte, užbaigta, pasitikinčia savimi asmenybe.

Su savo žmogumi ramu. Tai nereiškia, kad žmonės išsilaisvina nuo kivirčų ir konfliktų, tai reiškia, kad atsiranda gilios ramybės jausmas, tarytum siela būtų pagaliau susiradusi sau namus. O nutinkantys konfliktai neišskiria, nenutolina, o ugdo partnerių asmenybes ir pačius santykius.

Su savo žmogumi nereikalingi visi tie tradiciniai vyriški/moteriški žaidimai netgi pažinties ir suartėjimo stadijoje. Flirtas, koketavimas – taip, sąmoningas manipuliavimas ir skaudinimas – ne. Bendraujama sąmoningai, jaučiant vienas kito svarbą ir lygiavertiškumą. Valdžios rodymo ir vertimo paklusti žaidimai įmanomi tik tada, kai bendraujama, vadovaujantis įvairiausiais pasąmoningais elgesio scenarijais.

Būnant su savo žmogumi auga sąmoningumas. Imame subtiliau jausti, aiškiau suvokti gyvenimą. Daugiau suprantame apie save, atskleidžiame tai, kas skaudu ir pasąmoninga, visiškai kitaip – su supratimu – imame žvelgti į savo traumas. Priimame ir savo jau įgytą patirtį, ir visa tai, ko ten būta sunkaus ir skausmingo. Tam tikra prasme žmonės tokioje poroje vienas kitą gydo.

Susitikti savo žmogų – didžiulė laimė ir didžiulis iššūkis, išbandymas. Kad gautume iš kito žmogaus visa tai, kas čionai buvo aprašyta, būtina išmokti pačiam tai duoti. Priešingu atveju, kad ir kaip trokštumėte šio susitikimo, būsite jam nepasiruošę.

Šis susitikimas apnuogins, ištrauks į paviršių visus jūsų įprastus elgesio modelius ir schemas, pareikalaus persvarstyti savo įsitikinimus.

Tačiau laimė, kurią atneša santykiai su savo žmogumi, tikrai verta šio labai nelengvo dvasinio darbo.